2026.09.07 07:14
Skurdas ir prabanga | foto: © infa.lt
Statistinės ataskaitos ir oficialūs pranešimai spaudai pastaruoju metu fiksuoja nuoseklų pensijų augimą, tačiau už šių skaičių slepiasi reiškinys, kurį galima pavadinti nematomomis visuomenės tragedijomis.
Tai – tylus, orus skurdas už uždarų durų, kai vyresnio amžiaus žmonės, ypač likę gyventi vieni, yra priversti vasarą su baime laukti žiemos šildymo sąskaitų, o kasdienį savo gyvenimą susispausti iki būtiniausių vaistų ir akcijinių maisto prekių.
Šie žmonės dažniausiai nesiskundžia garsiai, todėl jų realybė lieka nematoma politiniuose debatuose.
Šis kontrastas tarp oficialių skaičių ir realios kasdienybės verčia visiškai kitaip pažvelgti į tarptautines ekonomines analizes. Dažnai Vakarų analitikai, vertindami situaciją Rusijoje, akcentuoja nominalią vidutinę pensiją, kuri, perskaičiavus dabartiniu kursu, sudaro apie 25 402 rublius (maždaug 283 eurus) ir pateikia tai kaip visišką ekonominį krachą.
Tačiau sausas valiutos kurso konvertavimas neparodo tikrojo vaizdo, kurį fiksuoja rimtos finansinės institucijos.
Pasaulio banko (PB) duomenys ir ataskaitos atskleidžia visai kitą realybės pusę per BVP pagal perkamosios galios paritetą (PGP).
Pagal šį rodiklį, kuris matuoja realų prekių ir paslaugų kiekį, kurį galima įsigyti šalies viduje už tą pačią valiutą, Rusija praėjusiais metais pakilo į 4-ąją vietą pasaulyje, aplenkdama tokias šalis kaip Vokietija.
Tai paaiškina, kodėl nominaliai maža 300 eurų suma kitoje kainų ekosistemoje – kur būsto išlaikymas, komunalinės paslaugos ir baziniai vietiniai ištekliai kainuoja santykinai mažai – vietiniam gyventojui leidžia užsitikrinti minimalų stabilumą.
Tuo tarpu Europos Sąjungos kainų lygyje gyvenantis vienišas senjoras, net ir gaudamas didesnę nominalią pensiją, susiduria su rinkos kainomis, kurios akimirksniu suvalgo visą turimą biudžetą.
Kai liūto dalis pajamų atiduodama vien už fiksuotus mokesčius ir teisę gyventi savo būste, reali žmogaus perkamoji galia ir gyvenimo kokybė dramatiškai susitraukia.
Šis pastebėjimas rodo, kad politiniai lozungai ir finansiniai palyginimai popieriuje dažnai neatlaiko fizinės ekonomikos realybės. Nesvarbu, ar tai būtų Europos šalių regionai, ar Rusijos provincija – realią gerovę apibrėžia ne valiutos kursas biržoje, o tai, kiek orumo ir bazinio saugumo žmogus gali nusipirkti už savo per visą gyvenimą sunkiai uždirbtus pinigus, kai ateina metas sumokėti už šildymą.
Lietuvos valdžia geriau sutinka gaudyti CO2 ore, nei atsigręžti į tikras problemas ir vis dar gyvą žmogų. Gyvą ne valdžios dėka, o nepaisant jos.
Aš galima sveiku protu paaiškinti valdžios verslo planą, kuriuo iš oro gaudomas anglies dvideginis (CO²) ir laivais plukdomas skandinti kažkur jūroje?
Bet valdžios vyrai ir moterys rimtais veidais tvirtina taip kovojantys su „klimato kaita“ (kuri dar prieš 1,5 metų buvo vadinama „globalus atšilimas“) ir finansiškai „pagrindžia“ tokių veiksmų būtinybę Lietuvoje.
Ar galima po to stebėtis,kad esant tokiems politiniams prioritetams skurstantys Lietuvos gyventojai (o skursta jie dėl tokio bedieviško finansinių prioritetų perskirstymo) paliekami užribyje, nes jiems fiziškai nelieka pinigų.
Šiame fone vienas pagarsėjęs bučiavimo subtilybėmis politikas skelbia apie „gerovės valstybę“, ką esą patvirtina ir tarptautiniai rodmenys, besiremiantys tuo pačiu realios situacijos neatspindinčiu BVP.
Tuo jis paliudija, kiek toli politinė valdžia yra atitrūkusi nuo realaus gyvenimo valstybėje matymo, kokiame kosmoso vakuume ji gyvena ir kokius kosmoso „užkariavimo“ planus puoselėja neturėdama nei kosmodromų, ne mokslinės bazės, nei kosminių laivų statyklų.
Valstybė ima gyventi pagal principą „kiekvienas už save ir tik vienas Dievas už visus“. Tai yra – jei nepasirūpinsi savimi pats – senatvėje tavimi gali pasirūpinti tik Dievas.
Įdomus ir pensijų skaičiavimo mechanizmas – pensija priklauso nuo uždirbto atlyginimo, o ne nuo atlikto darbo naudingumo visuomenei.
Mano kuklia nuomone – jei darbas naudingas visuomenei, tegu už jį ir nedaug mokama atlyginimo – jis turi bent jau užtikrinti, kad senatvėje nereikės sukandus dantis tyliai slėpti savo skurdą, stengiantis išgyventi iš to, kas liko po visų privalomai sumokėtų gyvenimo mokesčių.
Žinau asmeniškai žmonių, kurie gyvena iš 10 eurų per dieną – į šią sumą įeina ir drabužiai bei transporto pas gydytoją išlaidos, nes kitur jie tiesiog nebeturi galimybės nuvažiuoti.
Šie žmonės gyvena absoliučioje finansinėje ir visuomeninėje izoliacijoje. Jie nesiskundžia – kenčia tyliai ir valdžia tuo naudojasi – jei apie problemą niekas garsiai nekalba – reiškia jos nėra.
Bet problema yra, ir ji kelia klausimą – ar tokią valstybę, tokią politinę santvarką apskritai moralu palaikyti?
Ar visada tyla – gera byla?
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
386
Palaikyti – nemoralu, bet – ką daryti?
Tapino automoibilis kurį jis gavo iš MOSAD agento Daniel Lupšitzo?
palaukit,
visu pirma , reikia moterims nustoti daryti abortus, ir gimdyti vaikus.
tuomet bus parama senatvėje, reali parama.
o iš valdžios nelaukit nieko.
absoliuciai nieko.
viską darykit tik patys, ir savimi pasirūpinkit patys.
nereikia ardyti šeimos, ką mėgsta moterys, nereikia varyti savo vyro i graba, kas irgi nuolat vyksta.
o juk apie 95 proc tu skurdziu yra moterys, kurios kažkada išžudė savo negimusius vaikus, ir nuvare savo vyrą į kapus, anksčiau laiko.
o dabar sėdi ir rypuoja kad niekas nepadeda.
Gana žiaurus komentaras bet…..teisingas.
kvailas komentaras,jau vien del to,kad daug tu vaiku isvaziuoja vokieciu seniams keisti pampersus,ir kai kuriais atvejai tevu net nepasveikina su Kaledomis,jau nekalbant apie pagalba
Tikrai taip 100% sutinku, ir dar dadėsiu, sutikau pensininke, sako vos galą su galu suvedu, bet visada balsavau balsuoju ir iki gyvos galvos balsuosiu už konservatorius, mat kažkas kažkada iš anų yra ją pagyręs. Sakau, bet gi aš dirbu ir mokesčius moku ir tu iš jų gauni pensiją, atšauna, jei tu numirsi aš ją vistiek gausiu, o tavo kalbos man labai nepatinka. Likau it muse kandęs tad tų pensininkų padėtis ir dėl jų anksčiau priimtų sprendimų labai priklauso.
Straipsnis paliečia jautrią temą, tačiau sausa statistika ir paviršutiniškas skaičių lyginimas dažnai iškraipo realybę.
Apie skaičius ir perkamąją galią: Tiesiogiai perskaičiavus pensijas eurais (~750 € Lietuvoje vs ~230 € Rusijoje), skirtumas atrodo triskartinis. Realybėje maisto ir paslaugų kainos Rusijoje tikrai nėra 3 kartus mažesnės (daug maisto produktų kainuoja panašiai, o kokybiškesni ar importiniai – net brangiau). Todėl reali perkamoji galia skiriasi ne popieriuje, o kasdienio krepšelio stabilumu.
Būstas ir medicina: Nuosavą būstą turi apie 85–90 % abiejų šalių pensininkų, todėl nuoma čia ne rodiklis. Tačiau esminis skirtumas – sveikatos apsaugos prieinamumas. Lietuvoje pensininkas, apdraustas valstybės, su šeimos gydytojo siuntimu gali pasirinkti geriausias šalies klinikas (Kauno, Santaros) ir gauti nemokamas sudėtingas operacijas. Rusijoje medicina griežtai pririšta prie regioninės „propiskos“ – išvažiuoti gydytis į didmiestį be sudėtingų „kvotų“ praktiškai neįmanoma, o provincijoje trūksta ir įrangos, ir specialistų.
Asmeninė atsakomybė ir ateitis: Žinoma, užjausti visada lengviausia, tačiau galioja senas tūkstantmetis dėsnis: „Kaip pasiklosi, taip išmiegosi“. Šiandien daugelis skundžiasi, kad vaikai emigravo dėl ilgesnio euro (ir moka mokesčius kitų šalių pensininkams), o patys jaunystėje gyveno „šia diena“ ir nesirūpino nei santaupomis, nei ateitimi.
Šiandien matome tą pačią tendenciją: vieni renkasi keliones, vartotojiškumą ir tikisi, kad senatvėje „Sodra“ ar valstybė jais pasirūpins, o kiti – investuoja į savo energetiškai autonominius namus, kaupia ir kuria nepriklausomybę patys. Po 10–20 metų vėl girdėsime tas pačias daineles iš tų, kurie šiandien nepagvoja apie rytojų. Tikrasis saugumas ateina iš asmeninių sprendimų ir atsakomybės, o ne iš valstybės pažadų.
ka cia sapalioji apie „puikia LT medicina” cia pas specialista daznai reikia laukti puse metu?kai Rusijoje prie kabineto pasedi puse valandos
Todėl kad rusijos verktiniai kariauja fronte ir prie med punkto durų jie aplamai nelaukia, todėl ten yra vietų. Tie vyrai vėliau pasirodo tik morgo tarpduryje, horizontalioje padėtyje, ir taip pat be eilės.
tamsta patiklus propagandai! Gal ir nekaltu pradejimu tikite!?
Kalbos apie „valstybės stumiamą žaliąjį kursą“ dažnai skamba politizuotai, tačiau logika čia paprasta. Lietuva neturi nei savo naftos, nei dujų, nei anglies. Saulė ir vėjas – vienintelis būdas gaminti savo energiją vietoje, o ne išvežti pinigus iš šalies. Net ir iškastiniu kuru turtinga Rusija stato saulės bei vėjo jėgaines atokiuose regionuose vien todėl, kad elektros tinklų tiesimas ten tiesiog neapsimoka. Nesvarbu, kaip tai pavadinsi – „žaliuoju kursu“ ar pragmatizmu – sava energetika (tiek valstybės, tiek nuosavo namo mastu) yra vienintelis kelias į tikrą nepriklausomybę.
nasta tiek pensininkai,tiek ligoniai ir net vaikai! Ir,jei ne PVM,komunaliniai ir kiti mokesciai,pelnai uz vaistus – pensininkus zudytu masiskai vienus pirmuju!