infa.lt

Europos Komisija penktadienį pristato ilgai lauktą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS, angl. ETS) peržiūrą. Siūloma sušvelninti šį griežtą reguliavimo įrankį, suteikiant sunkiajai pramonei daugiau laiko technologiniam persitvarkymui ir sumažinant finansinę naštą dėl išmetamųjų dujų apmokestinimo, praneša „Politico“ leidinys.

Šis žingsnis yra pastarųjų pusantrų metų tendencijos – pramonės konkurencingumo gynimo – viršūnė. Nuo 2024 metų Europos Parlamento rinkimų, kuriuose sustiprėjo dešiniosios jėgos, Briuselio politika persiorientavo nuo skuboto žaliojo kurso link realių verslo sąlygų išsaugojimo.

Per šį laikotarpį jau pavyko sušvelninti reikalavimus, susijusius su benzininiais automobiliais, įmonių atskaitomybe bei miškų kirtimu.

Iki šiol galiojusios taisyklės numatė, kad ATLPS apimami sektoriai, sukuriantys beveik pusę ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nulinį technologinį poveikį privalo pasiekti iki 2039 metų.

Naujasis pasiūlymas šį reikalavimą nustumia giliai į 2040-uosius metus, taip apsaugant gamybos įmones nuo staigaus mokesčių naštos šuolio.

Ką tai reiškia praktiškai ir kaip keisis kaina?

Šiuo metu apyvartiniai taršos leidimai ES rinkoje kainuoja apie 80 eurų už toną CO2. Pačioje reformoje konkreti nauja kaina eurais nėra ir negali būti nustatyta, nes ši sistema veikia laisvos rinkos principu – leidimų kaina formuojasi biržoje, priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos.

Praktinis šios reformos poveikis kainai bus jaučiamas per leidimų kiekį rinkoje:

Didesnė leidimų pasiūla: Kadangi Europos Komisija siūlo lėtinti metinį taršos leidimų mažinimo tempą (pavyzdžiui, nuo 4,4% iki 3,4% per metus), rinkoje fiziškai bus palikta daugiau laisvų leidimų.

Kainos stabilizavimas: Pagal ekonomikos dėsnius, didesnis leidimų prieinamumas rinkoje sušvelnins finansinį spaudimą pramonės įmonėms. Tai neleis taršos mokesčių kainai staigiai šauti į viršų ir suteiks verslui prognozuojamą finansinę aplinką, būtiną ilgalaikėms investicijoms gamybos modernizavimui.

Vokietijos chemijos pramonės gigantės BASF vadovas Markus Kamieth prieš reformos paskelbimą perspėjo, kad be tokių sisteminių pakeitimų pasekmės Europai būtų sunkios: investicijos tiesiog paliktų žemyną greičiau, nei įmonės spėtų realiai persitvarkyti.