infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Browno universiteto (JAV) ekonomikos profesorius Roberto Serrano, du dešimtmečius dėstantis gerovės ekonomikos ir socialinio pasirinkimo teoriją, šį pavasarį pirmą kartą nusprendė leisti studentams vidurio egzaminą (midterm) laikyti namuose, praneša „Inside Higher Ed“ leidinys.

Tokį sprendimą dėstytojas priėmė siekdamas sumažinti studentų patiriamą stresą po universitete įvykusių šaudynių, o žinia apie namų egzaminą kurso lankomumą akimirksniu išpūtė nuo įprastų 30 iki 86 studentų.

Tačiau pasibaigus semestrui profesorius pasigailėjo savo geranoriškumo – dešimtys studentų gavo identiškus, idealiai sugeneruotus balus, o egzamino vidurkis pasiekė istorines aukštumas – net 96 procentus.

Įtardamas kažką negero, R. Serrano kartu su vertintojais egzamino užduotis suvedė į „ChatGPT“ ir pamatė, kad DI pateikti atsakymai idealiai atitiko studentų darbus – jie buvo parašyti itin vingriu, žmogui nebūdingu stiliumi, naudojant keistus matematinių įrodymų metodus.

Gyvas egzaminas sugrąžino „istorinį“ pažangumą

Su dekano palaiminimu profesorius nusprendė pakeisti žaidimo taisykles ir pranešė, kad galutinis egzaminas vyks gyvai, auditorijoje.

Studentams jis iškėlė sąlygą: jei gyvo egzamino rezultatai bus panašūs į namų darbų rezultatus, bus įskaityti abu pažymiai, o jei skirsis – namų egzamino rezultatai bus anuliuoti.

Reakcija buvo žaibiška:

• 18 studentų iškart metė kursą.
• 9 studentai liko sąrašuose, tačiau į galutinį egzaminą tiesiog neatvyko.
• Likusių studentų rezultatai patvirtino profesoriaus įtarimus – galutinio egzamino vidurkis nukrito iki istorinio žemumos taško – 48,6 procento, o trys studentai gavo apvalius nulius.

Biurokratijos atsakas: parašykite 60 individualių skundų

Tikroji drama persikėlė į universiteto koridorius. Profesorius Serrano perdavė visus duomenis Akademiniam komitetui, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Tik istorijai iškilus į viešumą, komitetas pareikalavo, kad profesorius pateiktų atskirą, individualų skundą prieš kiekvieną sukčiavusį studentą kartu su jų darbų kopijomis.

„Tai, ko jie prašo, yra juokinga. Manau, jie planuoja tuos darbus tiesiog praleisti pro DI aptikimo įrankius, kurie garsėja savo klaidomis“, – piktinosi R. Serrano, pridurdamas, kad universiteto vadovybės reakcija yra „gėdinga ir neadekvati“.

Universiteto atstovas Brianas Clarkas atrėmė, kad procedūros visiems vienodos, nesvarbu, ar sukčiauja vienas studentas, ar dešimtys, ir apkaltino profesorių nepateikus reikiamų detalių.

Komisijos išvada: „mažiau akcentuoti bausmes“

Kol profesorius kovoja su vėjo malūnais, speciali Browno universiteto generatyvinio DI komisija išleido savo pirmąją ataskaitą.

Nors trys ketvirtadaliai profesorių pripažįsta, kad DI sukčiavimas kelia didžiulį nerimą, komisijos rekomendacijos skamba itin šiuolaikiškai: dėstytojams siūloma „mažiau akcentuoti bausmes“ ir vengti griežtai ribojančių taisyklių, nes „nėra būdo 100% tikslumu patikrinti, ar buvo panaudotas dirbtinis intelektas“.

Akademinio sąžiningumo ekspertai pastebi, kad universitetai tiesiog nenori skirti resursų šiai problemai spręsti. „Organizacijų teoretikai sako: lyderiai parodo, ką vertina ne savo žodžiais, o tuo, kam išleidžia pinigus. Tai, kad turtingiausi universitetai nesamdo akademinio sąžiningumo profesionalų, yra labai simboliška“, – teigia Tricia Bertram Gallant iš Kalifornijos universiteto.

Profesorius R. Serrano įsitikinęs, kad toks nuolaidžiavimas veda į aklavietę

„Mes negalime sau leisti turėti visuomenės, kurioje didelė dalis mūsų geriausių jaunų protų mano, kad sukčiauti yra normalu. Tai veda į smunkančią, žlungančią visuomenę… Mes negalime pasirinkti tapti idiotais.“