infa.lt

Ispanija siūlo sulaužyti ilgametį Europos Sąjungos tabu ir ragina Europos Komisiją šalių narių vardu kasmet papildomai skolintis po 850 mlrd. eurų.

Kaip rodo leidinio „Politico“ matytas diskusijų dokumentas, šis Madrido pasiūlymas gali smarkiai padidinti įtampą euro zonos finansų ministrų susitikime, kuriame Ispanijos ekonomikos ministras Carlosas Cuerpo ketina pristatyti šią iniciatyvą.

Bendros ES skolos idėja išlieka vienu labiausiai skaldančių klausimų bendrijoje. Ji supriešina išlaidas didinti linkusias Pietų Europos šalis, tokias kaip Prancūzija ir Ispanija, su griežtą fiskalinę politiką palaikančiu Šiaurės bloku, kuriam vadovauja Vokietija ir Nyderlandai.

Pirmasis bendras ES skolos programos etapas buvo patvirtintas tik 2021 m. kaip vienkartinė priemonė kovai su Covid-19 pandemijos sukeltu nuosmukiu, tačiau permanentiniam tokio mechanizmo veikimui Berlynas ir Haga nuosekliai priešinasi.

Finansiniai argumentai ir siūlomas kompensavimo mechanizmas

Ispanijos argumentai remiasi prielaida, kad didesnės ES skolinimosi apimtys ilgainiui atpigintų palūkanų grąžinimą. Madrido skaičiavimais, pradžioje tai leistų šalims sutaupyti iki 5 mlrd. eurų per metus, o ilgalaikėje perspektyvoje – iki 25 mlrd. eurų.

Didelį įsiskolinimą turinčios ES narės galėtų pasinaudoti žemesnėmis Europos Komisijos skolinimosi išlaidomis ir taip atlaisvinti milijardus eurų vidaus poreikiams.

Šiuo metu, nepaisant aukščiausio „Triple A“ kredito reitingo, Europos Komisijos skolinimosi kaštai rinkose išlieka palyginti aukšti, nes jos skolos vertybiniai popieriai vertinami kaip laikinieji.

Tuo tarpu Vokietija ir Nyderlandai, turėdamos mažas skolas ir stiprius reitingus, savo vardu rinkose skolinasi pigiau nei pati Komisija, todėl iš šios iniciatyvos tiesioginės finansinės naudos neturi.

Siekdama palenkti Šiaurės šalis, Ispanija siūlo sukurti naują finansinį mechanizmą – Europos suverenią priemonę (angl. European Sovereign Facility, ESF).

Per ją Komisija skolintųsi lėšas ir paskirstytų jas per paskolas, o papildomi kaštai, kuriuos patirtų Vokietija ar Nyderlandai, būtų kompensuojami.

Dokumente teigiama, kad išaugęs rinkos likvidumas ilgainiui sumažintų ES rizikos premiją iki Vokietijos lygio ar net žemiau jo.

Įgyvendinimo sąlygos ir skeptiškas diplomatų vertinimas

Ispanija pageidauja, kad naujoji sistema pradėtų veikti nuo 2028 metų, įsigaliojus kitam septynerių metų ES biudžetui. Dalyvavimas joje būtų ribojamas tik toms šalims, kurios laikosi ES fiskalinių taisyklių.

Kad iniciatyva išvis prasidėtų, būtinas penkių didžiausių euro zonos obligacijų emisijų platintojų – Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir Nyderlandų – įsitraukimas.

Nepaisant siūlomų saugiklių, ES diplomatinėje aplinkoje projektas vertinamas skeptiškai. Anonimiškai cituojamo ES diplomato teigimu, eurorobligacijų idėja daugeliui šalių narių yra iš principo nepriimtina, todėl ši iniciatyva neturi ateities.

Berlyno ir Hagos parama, kurią gauti bus itin sudėtinga, išlieka kritiniu faktoriumi siekiant suteikti šiam planui ekonominį patikimumą.