infa.lt

Xi Jinpingas atsisveikina su Putinu po vizito Maskvoje. 2023-03-21 d. (Vaizdo įrašo kadras)

Rusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas yra žymiai platesnis, nei abi šalys demonstruoja viešai, teigiama leidinių „Der Spiegel“, „The Insider“ ir „Le Monde“ bendrame tyrime.

Žurnalistų analizė remiasi dvišaliu darbo protokolu, pasirašytu po derybų Maskvoje 2023 metų birželį, taip pat dokumentais iš vėlesnių uždarų susitikimų.

Remiantis šia medžiaga, abi šalys aptarė bendradarbiavimą kosminių ginklų, palydovų naikinimo, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos, karinės technikos, aviacijos bei kariuomenės materialinio-techninio aprūpinimo srityse.

Tyrimo autoriai teigia, kad Kinijos Liaudies Respublika (KLR) pasiūlė Maskvai technologines inovacijas sklandančių šaudmenų (dronų kamikadzių) bei dirbtinio intelekto (DI) srityse, siekdama išbandyti šias technologijas realių kovos veiksmų sąlygose Ukrainos teritorijoje.

Kova prieš „Starlink“ ir naujos kartos ginkluotė

Vienas iš tyrimo akcentų – Kinijos parama Rusijai ieškant būdų, kaip neutralizuoti Elono Musko palydovų sistemą „Starlink“. Šis bendradarbiavimas apima tiek teisinius bei diplomatinius mechanizmus, tiek fizinio palydovų naikinimo priemonių kūrimą.

Dokumentai rodo, kad Pekinas glaudžiai bendradarbiauja su pirmaujančiu Rusijos oro gynybos sistemų gamintoju „Almaz-Antej“, siekdamas sukurti naujos kartos kompleksinę priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemą.

Taip pat 2023 metais buvo aptartas sandoris, pagal kurį Maskva perduoda Rusijos kariuomenės įgytą kovinę patirtį mainais į Kinijos DI technologijas ir gamybinius resursus.

Šių mainų tikslas – bendra naujos kartos autonominių „spiečiaus“ tipo dronų gamyba. Teigiama, kad šių susitarimų rezultatas yra autonominis bepilotis orlaivis „V2U“, kurį Rusijos pajėgos naudoja Ukrainoje.

Daugelis šio drono komponentų, įskaitant DI modulį, yra pagaminti Kinijoje.

Slaptas susitikimas Jekaterinburge

Kaip pagrindinis įrodymas tyrimame įvardijamas uždaras susitikimas, įvykęs 2024 metų gruodžio 10 dieną Jekaterinburge. Jį organizavo Rusijos federalinės karinio ir techninio bendradarbiavimo tarnybos Pirmojo skyriaus vadovas Aleksandras Voroncovas.

Žurnalistų duomenimis, derybose dalyvavo apie 80 aukšto rango abiejų šalių gynybos žinybų, karinių struktūrų, valstybinių organizacijų ir karinio-pramoninio komplekso įmonių atstovų.

Dalis Kinijos delegacijos į Rusiją atskrido vyriausybiniu lėktuvu. Pagrindinė susitikimo tema buvo bendros karinės-techninės sąveikos plėtra ir veiksmų koordinavimas konfrontacijos su Vakarų šalimis fone.

Tyrimą atlikę leidiniai daro išvadą, kad gauti dokumentai rodo ilgalaikius Maskvos ir Pekino planus plėsti karinį bendradarbiavimą.

Jų vertinimu, šie kontaktai žymi naują šalių santykių etapą, peržengiantį tradicinės karinės partnerystės ribas, įgaunantį sisteminį pobūdį ir apimantį platų aukštųjų technologijų bei perspektyvios ginkluotės kūrimo spektrą.