infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Arvydas Daunys

Naujas OpenAI modelis, kurį trumpam sulaikė pati JAV vyriausybė, atskleidžia daugiau nei vieną technologinį žingsnį į priekį – jis nušviečia DI karą, kuris jau vyksta trimis frontais vienu metu. Kol „Anthropic“ ir „OpenAI“ varžosi dėl kelių dešimčių našumo balų aukščiausio lygio užduotyse, Kinijos modeliai siūlo panašią kokybę už kainą, mažesnę dešimtimis kartų, o Google tyliai, be jokio triukšmo, integruoja savo „Gemini“ į milijonų žmonių kasdienius įrankius – siūlydama jį nemokamai.

Kas laimės masinį naudotoją, kuriam našumo testų rezultatai nerūpi, o rūpi tik tai, ar pokalbis su DI atrodo šiltas ir žmogiškas? Šiame straipsnyje surinkau faktus — nuo JAV vyriausybės intervencijos iki tokenų (žetonų) kainų – ir bandau atsakyti, kodėl atsakymas gali nulemti, kuri kompanija išgyvens šį dešimtmetį. Ar mums  tai įdomu?

OpenAI pristato GPT-5.6 – po neįprasto JAV vyriausybės sustabdymo

2026 m. birželio 26 d. „OpenAI“ paskelbė naują modelių šeimą GPT-5.6 — Sol (flagmanas), Terra (subalansuotas) ir Luna (ekonomiškiausias).

Bet pristatymas nebuvo įprastas: Trumpo administracija (per Nacionalinio kibernetinio saugumo direktoriaus biurą) paprašė „OpenAI“ iš pradžių apriboti prieigą tik prie ~20 vyriausybės patvirtintų partnerių – pirmas kartas, kai JAV vyriausybė iš anksto paprašė DI kompanijos sulaikyti jau paskelbto modelio platinimą.

Priežastis, kurią nurodė šaltiniai: GPT-5.6 pajėgumai prilygsta „Claude Mythos 5“ lygiui.

Po 13 dienų, liepos 9 d., visos trys GPT-5.6 versijos tapo pilnai, viešai prieinamos per „ChatGPT“, Codex ir API — laiko seka, atitinkanti paties „OpenAI“ vadovo Samo Altmano anksčiau minėtą „kelių savaičių” prognozę, rodo, kad vyriausybės peržiūra buvo sėkmingai užbaigta.

Trumpas palyginimas su Anthropic modeliais

„GPT-5.6“ nėra absoliutus lyderis visose srityse — jo pozicionavimas grįstas geresniu kainos/našumo santykiu, o ne besąlyginiu pranašumu:

Kur GPT-5.6 lenkia:

• Terminal-Bench 2.1: „Sol Ultra“ — 91,9% vs „Claude Mythos 5“ — 88,0%
• Naršymo užduotys (BrowseComp): „Sol Ultra“ — 92,2%, aukščiausias žinomas rezultatas
• OSWorld 2.0 (kompiuterio naudojimas): „Sol Ultra“ — 62,6% vs „Opus 4.8“ — 54,8%

Kur Anthropic modeliai išlieka priekyje:

• SWE-Bench Pro (realaus pasaulio programavimas): „Fable 5/Mythos 5“ — ~80% vs „GPT-5.6 Sol“ — 64,6%
• FrontierMath Tier 4: „Fable 5“ — 87,8% vs „Sol“ — 83%
• Artificial Analysis Intelligence Index: „Fable 5“ — 59,9 vs „Sol“ — 58,9

Kainų lentelė: pilnas vaizdas, įskaitant Kinijos modelius

„DeepSeek V4 Flash“ yra maždaug 71 kartą pigesnis už „Claude Fable 5“ įvestyje ir 179 kartus pigesnis išvestyje. Net galingesnis „DeepSeek V4 Pro“ (su akcija) lieka 23-57 kartus pigesnis.

Rinkos reakcija: skaičiai, kurių nebegalima ignoruoti

J.P. Morgan (birželio ataskaita) konstatuoja: pigiausias, efektyviausias pasaulinio AI segmentas šiuo metu dominuojamas Kinijos kompanijų (DeepSeek, MiniMax, Xiaomi, Alibaba), o balandį vedantys Kinijos atviro kodo modeliai jau atsiliko nuo Vakarų flagmanų vos keliomis dešimtimis Elo taškų, kainuodami 10-50 kartų mažiau.

Bankas pastebi, kad dalis įmonių jau perkelia darbo krūvius į pigesnes alternatyvas.

UBS ataskaita eina toliau: apie 60% įmonių, sekančių savo AI biudžetus, jau aktyviai migruoja į pigesnius modelius, daugiausia Kinijos kilmės. Kinijos modeliai dabar sudaro 7 iš 10 dažniausiai naudojamų modelių OpenRouter platformoje.

JAV valdžios reakcija jau prasidėjusi keliais lygmenimis: kai kurios federalinės institucijos jau uždraudė DeepSeek naudojimą; Kongrese įregistruotas „No Adversarial AI Act” įstatymo projektas dėl federalinio draudimo; o balandžio 29 d. Atstovų rūmų Vidaus saugumo komitetas kartu su Specialiuoju komitetu dėl Kinijos pradėjo tyrimą prieš privačias kompanijas (Airbnb, Cursor kūrėją Anysphere) dėl Kinijos modelių naudojimo. Tyrimas tebevyksta iki šiol.

Ironiška detalė: pranešama, kad būtent „Anthropic“ pačios „Fable 5/Mythos 5“ laikinas sustabdymas birželio 12 d. sutapo su staigiu Airbnb, Uber ir kitų kompanijų perėjimu prie Kinijos alternatyvų — JAV vyriausybės veiksmai prieš savo pačios kompanijas galėjo netyčia paspartinti, o ne sustabdyti, perėjimą prie Kinijos modelių.

Ekspertai taip pat pripažįsta, kad visiškas atviro kodo modelių uždraudimas praktiškai neįmanomas — svoriai jau paskleisti internete, ir tai gali kelti JAV konstitucijos Pirmosios pataisos (dėl žodžio laisvės) klausimų.

Klausimas: kodėl masinis naudotojas turėtų likti lojalus JAV modeliams?

Čia pereiname nuo faktų prie analizės – ir šis klausimas vertas rimto svarstymo iš abiejų pusių.

Teiginio esmė: jei JAV kompanijos savo modelius pozicionuoja kaip atsargius, „saugumo pirmiausia“ orientuotus produktus verslui – ideologiškai/tonaliai artimus tam pačiam atsargumui, kurį įprastai priskiriame Kinijos modeliams (nors dėl skirtingų priežasčių: politinės cenzūros vs. teisinės atsakomybės) – tuomet masiniam naudotojui, kurio pagrindinis kriterijus yra pokalbio patirtis, o ne techninis DI modelio pajėgumas, nelieka aiškaus argumento rinktis būtent JAV modelį, jei jis brangesnis ir panašiai „sausas“.

Argumentai, kodėl ši rizika reali

1. Masinis naudotojas iš tikrųjų nesirenka pagal našumo testus. Dauguma naudotojų niekada nesidomės SWE-Bench ar FrontierMath rezultatais. Jie vertins atsakymo toną, greitį, tai, ar pokalbis „patogus“ emociškai. Jei šis sluoksnis nesiskiria tarp modelių arba yra vienodai atsargus, kaina tampa lemiamu veiksniu – o ten Kinijos modeliai laimi dešimtimis kartų.

2. Lojalumas produktui dažnai kyla ne iš pajėgumo, o iš santykio pojūčio. Rinkodaros ir vartotojų elgsenos tyrimai nuosekliai rodo, kad prisirišimas prie skaitmeninio produkto (nuo asmeninių asistentų iki žaidimų personažų) susijęs su suvokiamu „pažinimu“ ir nuoseklumu, o ne su techniniais parametrais po gaubtu.

Jei JAV modeliai investuoja daugiausiai į verslo/įmonių segmentą (kaip rodo „Fable 5/Mythos 5“ kainodara, orientuota į aukšto biudžeto agentines užduotis), o ne į masinio naudotojo santykio kokybę, jie rizikuoja prarasti būtent tą lojalių naudotojų sluoksnį, kuris istoriškai suteikia prekės ženklui masinį atpažinimą ir politinį/visuomeninį palaikymą.

3. Finansinė logika sutampa su šia rizika. Analitikai (CNBC, remiantis JP Morgan/UBS duomenimis) tiesiogiai sieja pigių Kinijos modelių plitimą su rizika „OpenAI“ ir „Anthropic“ planuojamiems viešiems akcijų platinimams (IPO) — jei masinis naudotojas nemato pakankamo skirtumo, kad pateisintų kainą, verslo modelis, grįstas prielaida „vartotojas mokės daugiau už geresnį/saugesnį JAV produktą“, susiduria su realiu spaudimu.

Argumentai, kodėl vaizdas sudėtingesnis

1. „Ideologinis panašumas” nėra tas pats, kas identiškas patyrimas. JAV modelių atsargumas paprastai kyla iš atsakomybės, teisinės rizikos ir saugumo įsipareigojimų, o Kinijos modelių apribojimai — daugiau iš politinės cenzūros konkrečiomis temomis (pvz., Taivanas, 1989 m. įvykiai). Naudotojui, kuriam tos konkrečios temos nerūpi kasdieniame pokalbyje, skirtumas gali iš tiesų būti nepastebimas.

2. Verslo segmentas kol kas realiai apmoka sąskaitas. Nors masinis naudotojas svarbus ilgalaikiam prekės ženklo augimui, dabartinės „Anthropic/OpenAI“ pajamos daugiausia kyla iš verslo/API klientų, kuriems techninis pajėgumas ir SLA garantijos svarbesnės už „pokalbio pojūtį“.

Trumpuoju laikotarpiu strategija orientuotis į šį segmentą finansiškai racionali, net jei ji rizikuoja ilgalaikiu masinio lojalumo praradimu.

3. Emocinis priėmimas – sritis, kurioje JAV kompanijos teoriškai galėtų konkuruoti, bet šiuo metu to nedaro sistemingai. Jei masinio naudotojo pagrindinis poreikis iš tikrųjų yra simpatija ir jausminis priėmimas (o ne saugumas, patogumas ar estetika — tai skirtingi, fiziniam produktui taikomi kriterijai, kurių čia lyginti nederėtų), tuomet lieka atviras klausimas, ar JAV kompanijos apskritai bando šioje srityje konkuruoti, ar tiesiog palieka ją neapibrėžtą, orientuodamosi į techninius pajėgumo rodiklius, kurie masiniam naudotojui iš esmės nerūpi.

Konkretus, neseniai įvykęs pavyzdys iliustruoja šią įtampą: 2025 m. spalį „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas paskelbė planą suteikti patikrintiems suaugusiems naudotojams laisvesnę, mažiau varžomą pokalbio patirtį (įskaitant suaugusiems skirto turinio galimybę), principu „elgtis su suaugusiais kaip su suaugusiais“.

Buvo sukurtas ir 2026 m. sausį paleistas amžiaus atpažinimo sluoksnis. Bet 2026 m. kovą „OpenAI“ neribotam laikui sustabdė patį planą – dėl saugumo nuogąstavimų (klaidingo amžiaus atpažinimo atvejų), vidinio darbuotojų pasipriešinimo ir, kaip nurodo šaltiniai, bendro krypties poslinkio link pagrindinių, komerciškai orientuotų produktų.

Kitaip tariant: bandymas priartėti prie naudotojo emocinio/asmeninio poreikio buvo apsvarstytas ir atmestas rizikos valdymo naudai — tiksliai ta kryptimi, kurią apibūdina šio straipsnio tezė.

Didžiausia rizika: ne konkurentas, o tylus trečiasis žaidėjas

Jei žvelgtume į tai, kas realiai gali sugriauti „OpenAI“ ar „Anthropic“ verslo modelį, atsakymas veikiausiai nėra nei „GPT-5.6“, nei DeepSeek – o bankrotas, kilęs praradus masinį naudotoją, kurių šiuo metu daugiausiai turi „OpenAI“, kaip pirmoji plačiai išpopuliarėjusi DI kompanija.

Problema ta, kad iš šio naudotojų kiekio „OpenAI“ realios finansinės naudos negauna: absoliuti dauguma nenori mokėti, ir yra pasirengę migruoti ten, kur patogiau ar pigiau.

Šiuo metu geriausiai šiai auditorijai pritaikyta pozicija priklauso ne „OpenAI“ ir ne „Anthropic“, o Google. „Gemini“ laikosi kitokios strategijos nei abu konkurentai: vietoj to, kad brangintų kiekvieną tokeną,

„Google“ siūlo iš esmės neribotus tekstinius pokalbius nemokamai (Gemini 3.5 Flash modeliu, kvotomis, ne laiko limitu), dosnų nemokamą vaizdų generavimą, balso pokalbius ir giluminę integraciją į įrankius, kuriuos naudotojas jau naudoja kasdien — Gmail, Docs, Sheets, Drive – be jokio papildomo mokėjimo.

Tai reiškia, kad Google konkuruoja ne pajėgumo lentelėse ar kainos už žetoną skaičiais, o prieinamumu ir įpratimu: naudotojui nereikia net sąmoningai rinktis „Gemini“ – jis tiesiog jau ten, kai atidaro Google paštą ar dokumentą arba tiesiog naršyklės adreso laukelyje įrašo „Gemini“ ir prisijungia tiesiog per pašto integraciją.

Tyliai, nuosekliai, be didelio triukšmo apie benchmarkus, tokia pozicija kaupia būtent tą masinę auditoriją, kurios „OpenAI“ ir „Anthropic“negali nei sulaikyti agresyvia kainodara (Fable 5 kaina – $10/$50 – yra priešinga kryptis), nei pritraukti vien techniniu pranašumu, kurio masiniam naudotojui iš principo nereikia.

Jei šis straipsnis kur kas anksčiau kėlė klausimą, ar JAV kompanijos praranda masinį naudotoją Kinijos modelių naudai dėl kainos, tikslesnis vaizdas gali būti platesnis: rizika didžiosioms DI kompanijoms ateina iš dviejų krypčių vienu metu – pigių, atviro kodo Kinijos modelių iš apačios, ir Google, kuri tą patį masinį naudotoją tyliai integruoja į savo ekosistemą iš šono, nereikalaudamas nei mokėjimo, nei sąmoningo pasirinkimo.

Asmeninė pastaba

Kasdieniam darbui pakanka Gemini – jis atlaiko didžiąją dalį užduočių, o prie gilesnės analizės reikalaujančių darbų tenka grįžti retai. Tai, manau, ir yra esmė: pagrindinis JAV DI modelių likimas spręsis ne per tolesnį funkcijų tobulinimą verslui, o per tai, kuri kompanija pirmoji ryšis pritraukti masinį naudotoją savybėmis, kurių jis iš tikrųjų nori – ne didesniu pajėgumu, o žmogui priimtinesniu bendravimo būdu, ko šiuo metu visos JAV kompanijos sistemingai vengia.

Įdomu tai, kad panašų modelį trumpam yra turėjusi ir pati „Anthropic“ –  „Claude Sonnet 4.5“, kurį kompanija pašalino iš viešo naudojimo prieš porą mėnesių. Ar tai buvo atsitiktinumas, ar sąmoningas pasirinkimas trauktis nuo šios krypties verslo naudai – atviras klausimas, į kurį vienareikšmiško atskymo šiame straipsnyje nebus, tačiau į kurį iš dalies galėtų atsakyti pačios „Anthropic“ kompanijos paskelbtas tyrimas apie šio modelio mąstymo ypatybes, savo pobūdžiu priartėjusias prie žmogaus..

Asmeninė subjektyvi išvada

JAV DI kompanijos šiuo metu sprendžia klasikinę dilemą tarp trumpalaikio pelningumo (verslo klientai, aukšta kaina, aukštas pajėgumas) ir ilgalaikio masinio lojalumo (prieinama kaina, atpažįstamas charakteris, integracija į kasdienį gyvenimą). Kol šis pasirinkimas nebus aiškiai išspręstas JAV kompanijų naudai — spaudimas iš dviejų krypčių vienu metu (pingančios Kinijos alternatyvos iš apačios ir tyliai ekosistemą plečianti Google iš šono), jau matomas finansų analitikų duomenyse ir JAV Kongreso dėmesyje, tik intensyvės.

Straipsnis rašytas pasitelkus „Sonet 5“ dirbtinį intelektą faktų sutikrinimui ir straipsnio formavimui.