infa.lt

Jei jauni europiečiai netrukus bus išmesti iš socialinės žiniasklaidos, jie turės padėkoti Ursulai von der Leyen, rašo „Politico“ leidinys.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ruošiasi žengti svarbų žingsnį įgyvendindama iniciatyvą dėl ES masto socialinių tinklų ribojimų arba draudimo jaunimui.

Pirmadienį bus oficialiai paskelbta ekspertų ataskaita apie socialinės žiniasklaidos keliamus pavojus nepilnamečiams. Ataskaitą rengė vaikų psichiatras Jörgas Fegertas ir socialinė epidemiologė Maria Melchior, sulaukę dešimčių kitų specialistų įžvalgų.

Ursula von der Leyen, pati būdama gydytoja ir septynių vaikų motina, jau anksčiau išreiškė poziciją, kad socialiniai tinklai kenkia jaunimui ir kad ES lygio ribojimai yra būtini.

Keturių ES pareigūnų teigimu, Komisijos technologijų departamentas jau kovo mėnesį buvo parengęs pirminį įstatymo projektą, o oficialus planų pristatymas gali įvykti šių metų rugsėjį.

Vieno pareigūno vertinimu, pirmadienio ataskaita yra skirta skeptiškai nusiteikusioms nacionalinėms vyriausybėms įtikinti ir suteikti teisinį bei mokslinį pagrindą būsimam siūlymui.

Iniciatyva sulaukia ir kritikos dėl išankstinio nusistatymo

„Paprastai geriau pirmiausia paaiškinti problemą ir rasti geriausią jos sprendimą. Jei jau iš anksto pasakyta, kad einama draudimo link, ir tik ieškoma būdo, kaip tai padaryti, procesas tampa šiek tiek šališkas“, – leidiniui „POLITICO“ teigė Estijos teisingumo ir skaitmeninių reikalų ministrė Liisa-Ly Pakosta.

Pasaulinė banga ir palaikymas ES viduje

Judėjimas link socialinių tinklų ribojimo vaikams stiprėja globaliu mastu:

• Australija amžiaus apribojimus įvedė praėjusių metų gruodį.
• Indonezija draudimą pradėjo taikyti šių metų kovą, Malaizija – birželį.
• Turkijos parlamentas jau pritarė atitinkamam įstatymo projektui.
• Prancūzija ir Jungtinė Karalystė taip pat aktyviai juda į priekį su savo nacionalinėmis priemonėmis.

Europos Sąjungoje bendro sprendimo priėmimas tarp 27 valstybių reikalauja sudėtingesnio balanso. Vis dėlto, Lenkijos skaitmeninių reikalų ministras Dariuszas Standerskis pažymėjo, kad palaikymas idėjai auga.

„Matome, kad 14 valstybių narių jau pritaria šiam žingsniui. Manau, kad dabar turime stiprią daugumą. Girdėjome apie porą šalių, kurios nėra patenkintos šiais pasiūlymais, tačiau šiuo metu nematau jokios galimos blokuojančios mažumos“, – teigė D. Standerskis.

Jis pridūrė, kad Lenkijoje daugiau nei 70% visuomenės palaiko socialinių tinklų draudimą vaikams ir amžiaus tikrinimą, siekiant apsaugoti juos nuo žalingo turinio, patyčių bei internetinių nusikaltimų.

Ekspertų abejonės ir praktiniai iššūkiai

Nors U. von der Leyen pirmadienį viešai priims ataskaitos išvadas, dokumento turinys nebus radikalus. Pareigūnų teigimu, jame bus pateiktos konkrečios rekomendacijos, kaip sumažinti socialinių tinklų žalą, tačiau nebus vienareikšmiško atsakymo „taip“ arba „ne“ dėl pilno amžiaus ribojimo.

Dalis komisijos konsultuotų ekspertų, įskaitant Sonia Livingstone iš Londono ekonomikos mokyklos (LSE) ir Leandą Barrington-Leach iš „5Rights Foundation“, prieš mėnesį išsiuntė laišką EK pirmininkei, įspėdami netaikyti blanketinių (visuotinių) draudimų, o verčiau atsižvelgti į vaiko teisių niuansus.

Taip pat ryškėja ir praktinės problemos. Australijos e. saugumo komisarė kovo mėnesį pripažino, kad jų šalyje įvestas draudimas iš esmės yra neefektyvus, nes didžiosios technologijų kompanijos neužtikrina jo vykdymo.

Šiuo metu Australijos vyriausybė bando plėsti reguliuotojo galias, kad priverstų platformas paklusti.

Fragmentacijos baimė Briuselyje

Spaudimas Europos Komisijai pradėjo augti praėjusią vasarą, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas iškėlė šį klausimą į savo darbotvarkės viršūnę.

Aktyvesnių veiksmų iš Briuselio taip pat reikalauja Atėnai, Kopenhaga ir Madridas. Prancūzija planuoja amžiaus apribojimus įvesti iki šių metų rugsėjo, o Danija ir Graikija – iki metų pabaigos.

Kommisija jau davė žalią šviesą Paryžiui nustatyti savo minimalų amžių socialiniams tinklams, jei tai nepažeis EK kompetencijos prižiūrėti technologijų kompanijas.

ES skaitmeninių technologijų vadovė Henna Virkkunen užsiminė, kad draudimai nėra vienintelė panacėja ir kad prioritetas turi būti saugios internetinės aplinkos kūrimas.

Tačiau EK vadovybė supranta, kad jei ES nesiims bendrų veiksmų, valstybės pradės veikti atskirai, o tai sukels teisinį chaosą.

„Privalome minimizuoti nacionalinių sistemų fragmentaciją, kuri gali sukurti teisinį neapibrėžtumą arba susilpninti įstatymų vykdymą“, – situaciją apibendrino Komisijos atstovas spaudai Thomas Regnier.