infa.lt

Youtube nuotrauka

Jungtinės Valstijos patvirtino ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Tomahawk“ pardavimą Vokietijai, ketvirtadienį pranešė šalies kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz). Šis sprendimas priimtas nepaisant anksčiau kilusių abejonių dėl planuojamo šios ginkluotės dislokavimo, praneša „Euronews“ leidinys.

„NATO susitikimo Ankaroje užkulisiuose su Amerikos vyriausybe sutarėme, kad įsigysime amerikietiškas „Tomahawk“ raketas ir jas dislokuosime Vokietijoje“, – sakydamas kalbą parlamente parlamentarams teigė F. Mercas.

Jo teigimu, šis žingsnis užvers svarbią strateginę spragą šalies gynyboje, tačiau kartu bus dirbama ir prie savų, europietiškų sistemų kūrimo bei dislokavimo Europoje.

Kancleris neįvardijo tikslios „Tomahawk“ raketų, kurios skrieja daugiau nei 1 600 kilometrų atstumu, pristatymo datos.

Ketinimų protokolas ir pirkimo detalės

Vokietijos vyriausybės šaltinio teigimu, abiejų šalių gynybos ministrai ketinimų protokolą dėl „Tomahawk“ sandorio pasirašė antradienį. Tai įvyko po ankstesnių F. Merco ir JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) bei aukšto rango saugumo pareigūnų derybų.

Dokumente JAV įsipareigojo iki rugpjūčio mėnesio suteikti oficialų patvirtinimą „Tomahawk“ raketų ir antžeminių paleidimo įrenginių „Typhoon“ pardavimui. Perkamų raketų skaičius išlieka įslaptintas.

Atgrasymo strategija ir Europos priklausomybė

Berlynas ilgo nuotolio sparnuotųjų raketų dislokavimą vertina kaip esminę atgrasymo strategijos prieš Rusiją dalį. Maskva Kaliningrado srityje yra dislokavusi sparnuotąsias raketas „Iskander“, galinčias pasiekti taikinius Europos NATO šalyse.

Šiuo metu panašaus nuotolio ir smūgio galimybių europietiškų alternatyvų nėra, todėl Vokietija ir kitos Europos NATO narės išlieka priklausomos nuo Vašingtono ginkluotės.

Šių metų gegužę F. Mercas užsiminė, kad buvusio JAV prezidento Joe Bideno paskelbtas planas disluokuoti „Tomahawk“ raketas Vokietijoje yra atšaukiamas. Tuomet kancleris kaip priežastį nurodė dėl karų Irane ir Ukrainoje išsekusius ginkluotės arsenalus.

Ilgalaikiai Europos planai

Trečiadienį Jungtinė Karalystė paskelbė, kad dvylika Europos NATO sąjungininkių, įskaitant Vokietiją, per ateinantį dešimtmetį bendrai skirs apie 50 mlrd. dolerių (43 mlrd. eurų) naujų ilgojo skrydžio nuotolio tiksliųjų ginklų kūrimui.

Vokietijos vyriausybės šaltinio duomenimis, Berlynas planuoja padengti maždaug pusę šio projekto išlaidų.