infa.lt

Gaza po Izraelio bombardavimų | JT vaizdo įrašo kadras

Europos Komisija ES šalims narėms išplatino neoficialų svarstymų dokumentą, kuriame pateikė tris variantus, kaip būtų galima sugriežtinti prekybos ribojimus prekėms, pagamintoms okupuotose palestiniečių teritorijose įsteigtose Izraelio gyvenvietėse, praneša „Euronews“ leidinys.

Šios gyvenvietės pagal tarptautinę teisę yra laikomos nelegaliomis. Iniciatyva parengta po to, kai birželį vykusiame susitikime mažiausiai 20 ES šalių užsienio reikalų ministrų paragino imtis griežtesnių prekybos priemonių, reaguojant į nuolatinę gyvenviečių plėtrą Vakarų Krante.

Šį penktadienį ES ambasadoriai Briuselyje surengs uždarą posėdį pirmiesiems vertinimams pateikti, o pirmadienį diskusiją tęs užsienio reikalų ministrai. Vis dėlto, diplomatiniai šaltiniai pažymi, kad jokių oficialių sprendimų artimiausiu metu tikėtis nevertėtų.

Trys EK pateikti prekybos ribojimo variantai

Šiuo metu prekėms iš Izraelio gyvenviečių jau nėra taikomos ES muitų tarifų lengvatos. EK dokumente pateikiamos trys papildomos griežtinimo alternatyvos:

Griežtesnės eksporto licencijos: Įmonės, importuojančios prekes iš Izraelio gyvenviečių, privalėtų prašyti specialių licencijų (šį variantą balandį bendru laišku siūlė Prancūzija ir Švedija).

Tačiau Komisija įspėja, kad tokia sistema yra lengvai apeinama. Tyrėjai fiksuoja, kad gyvenviečių eksportuotojai jau dabar sėkmingai apeina galiojančius ribojimus, keisdami prekių ženklinimą arba maišydami jas su produkcija, pagaminta paties Izraelio teritorijoje.

Draudžiamieji tarifai: Didesnių muitų tarifų įvedimas, kad importas taptų ekonomiškai nenaudingas. EK pripažįsta, kad šis variantas taip pat yra pažeidžiamas dėl tų pačių apėjimo schemų.

Visiškas arba dalinis importo draudimas: Šis žingsnis reikalautų, kad šalių narių muitinės pareigūnai tiesiogiai ant ES sienos identifikuotų prekes, atkeliaujančias iš nelegalų statusą turinčių teritorijų.

Teisinis ginčas ir laiko tempimas

Didžiausia kliūtis praktiniam šių priemonių įgyvendinimui – nesutarimai dėl teisinio pagrindo, lemiančio balsavimo tvarką ES Taryboje:

Kvalifikuota dauguma: Tarybos teisės tarnyba žodinėje išvadoje nurodė, kad šį klausimą būtų galima traktuoti kaip bendrosios komercinės politikos dalį, kuriai priimti pakanka kvalifikuotos šalių narių balsų daugumos.

Vienbalsiškumas: Priešingai nei teisininkai, Europos Komisija savo dokumente primygtinai reikalauja taikyti užsienio ir saugumo politikos teisinį pagrindą.

Tai reiškia, kad sprendimui priimti reikalingas visų ES šalių vienbalsiškumas, o tai, atsižvelgiant į skirtingas valstybių pozicijas Izraelio atžvilgiu, padaro siūlymų priėmimą praktiškai neįmanomą.

Kitas oficialus Užsienio reikalų tarybos posėdis numatomas tik spalio mėnesį, todėl realūs sprendimai vėluos. Anonimiškai kalbėjęs ES diplomatas „Euronews“ patvirtino: „Komisija visiškai aiškiai tempia laiką, tačiau ir pačioje Taryboje nėra konsensuso“.

Politinį spaudimą ES narės grindžia 2024 m. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) išvada bei JT rezoliucijomis, skelbiančiomis Izraelio gyvenviečių plėtrą neteisėta.

Izraelio vyriausybė šiuos teiginius atmeta, gyvenvietes įvardija „laikinomis vietomis“ ir neseniai dar labiau sugriežtino Vakarų Kranto bei Rytų Jeruzalės kontrolę, o tai, analitikų vertinimu, prieštarauja 1993 m. Oslo taikos susitarimams.