infa.lt

foto: REUTERS/Gonzalo Fuentes

Paskutiniame savo NATO viršūnių susitikime dalyvavęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad aljanso narės pagaliau perėmė jo ilgus metus deklaruotą viziją – Europa investuoja vis daugiau, kad pati užsitikrintų savo suverenitetą ir strateginę autonomiją, praneša „Politico“ leidinys

Vis dėlto, analitikai pažymi, kad paties E. Macrono gynybinis palikimas susiduria su rimtomis finansinėmis bei politinėmis grėsmėmis Prancūzijos viduje.

Didžiausiomis ambicijomis pasižymėjęs E. Macrono žingsnis – Prancūzijos branduolinio atgrasymo skydo plėtra ir europinio branduolinio skėčio kūrimo pradžia – šiuo metu stringa.

Nors šių metų kovą prezidentas paskelbė, kad Prancūzija dislokuos daugiau branduolinių galvučių, šalis per pastarąjį dešimtmetį dėl lėšų stygiaus nesugebėjo išplėsti nei savo karinio jūrų laivyno, nei karinių oro pajėgų laivyno.

Saugumo ekspertai Prancūzijos kariuomenę jau pradeda vadinti „bonsai armija“ – institucija, kuri geba daryti viską, tačiau tik labai mažais, ribotais mastais.

Finansinė realybė: Vokietija lenkia Prancūziją

Prancūzijos gynybos biudžetui tiesioginį spaudimą daro prasta šalies viešųjų finansų būklė:

Skolos naštos spaudimas: Prancūzijos valstybės skola šiuo metu viršija 115% bendrojo vidaus produkto (BVP). Rasti papildomų lėšų gynybai šalyje darosi vis sudėtingiau.

Atsilikimas nuo NATO tikslų: Prancūzija planuoja iki 2030 m. gynybai skirti kiek daugiau nei 2,5 % BVP. Tai yra toli nuo trajektorijos, kurios reikėtų norint pasiekti NATO nubrėžtą 2035 m. tikslą – 3,5% BVP.

Vokietijos dominavimas: Nors Prancūzijos karinės išlaidos iki 2027 m. padvigubės ir pasieks 63,3 mlrd. eurų, Vokietija jau kitais metais gynybai planuoja skirti 109,7 mlrd. eurų. Vyriausiasis Prancūzijos generolas Fabienas Mandonas įspėjo parlamentarus, kad Berlynas realiai perima žemyno lyderystę karinėje srityje.

Politinė grėsmė: Marine Le Pen pažadai

Likus mažiau nei metams iki E. Macrono kadencijos pabaigos, Prancūzijos gynybos kryptį gali visiškai pakeisti dešiniųjų lyderė Marine Le Pen. Nepaisant to, kad buvo nuteista už lėšų pasisavinimą partijos reikmėms, ji patvirtino kitais metais sieksianti prezidento posto ir šiuo metu užtikrintai pirmauja apklausose.

M. Le Pen jau aiškiai deklaravo, kad pergalės atveju radikaliai sumažins Prancūzijos vaidmenį NATO ir ES

Ji planuoja pakartoti generolo Charles’io de Gaulle’io 1966 m. žingsnį ir patraukti Prancūziją iš integruotos NATO karinės vadovybės struktūros.

Eskorportuojama gynybos retorika būtų perorientuota tik į kovą su radikaliuoju islamizmu.

Politikė neduoda jokių garantijų dėl Prancūzijos karių išlaikymo rytiniame NATO flange (šiuo metu Prancūzijos pajėgos vadovauja aljanso misijai Rumunijoje ir yra pažadėjusios siųsti karius į Suomiją).

Nors E. Macrono administracija padidino Prancūzijos karinį indėlį aljanse (pavyzdžiui, prancūzų pajėgos padengė net 80% jūrinių pajėgumų poreikio, atsiradusio dėl JAV pajėgų perdislokavimo), naujasis šalies vadovas kitąmet spręs, ar tęsti šį proeuropietišką kursą, ar jį visiškai atmesti.