infa.lt

nuotr.: enmin.lrv.lt

NATO šalys artėja prie susitarimo dėl Šaltojo karo laikų karinių naftotiekių tinklo išplėtimo iki Rytų Europos ir Turkijos. Šis infrastruktūros projektas sujungs karines bazes ir užtikrins stabilesnį kuro tiekimą krizių bei galimų karinių konfliktų atveju, praneša „Bloomberg“ agentūra.

Oficialiai apie šį sprendimą planuojama pranešti liepos 8 d. metiniame NATO viršūnių susitikime Ankaroje.

Šaltinių teigimu, šis projektas gali tapti didžiausia investicija per visą aljanso istoriją – per ateinančius du dešimtmečius jam finansuoti gali būti skirta iki 30 mlrd. JAV dolerių.

Finansavimo struktūra ir geografinė plėtra

Pagrindiniai naudos gavėjai: Kaip pagrindines šio projekto naudos gavėjas žiniasklaida įvardija Lenkiją, Baltijos šalis, Rumuniją, Bulgariją ir Turkiją.

Finansavimo pasiskirstymas: Tikslios techninės detalės, įskaitant finansavimo struktūrą ir naftotiekio tiesimo eigą, bus derinamos artimiausiomis savaitėmis. Tikimasi, kad didžiąją lėšų dalį skirs NATO iš bendrojo biudžeto, o likusią dalį padengs pačios Rytų Europos valstybės.

Strateginė projekto reikšmė: Iniciatyva siekiama pagerinti aljanso galimybes operatyviai aprūpinti kuru karinius lėktuvus, transporto priemones ir kitus gynybos objektus.

Šis žingsnis atspindi augantį sąjungininkų susirūpinimą, kad dabartinių Vakarų Europoje esančių naftotiekių pajėgumų nepakaktų palaikyti didelio masto karines operacijas netoli Rusijos sienų.

Šiuo metu dauguma rytinio aljanso flango šalių karinės logistikos srityje pasikliauja automobilių keliais arba geležinkelių infrastruktūra, kuri logistiniu požiūriu yra labiau pažeidžiama dėl galimų spūsčių, sabotažo ar tiesioginių išpuolių.

Dvi dienas trunkančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje dalyvauja 32 valstybių vadovai. Remiantis žiniasklaidos duomenimis, renginio metu iš viso jau pasirašyta gynybos sutarčių už maždaug 50 mlrd. JAV dolerių.

Pasidomėjus plačiau – paaiškėjo, kad šis NATO naftotiekių tinklas – tiek esamas Vakarų Europoje (žinomas kaip CEPS ir NEPS), tiek planuojamas naujasis Rytų flango plėtinys – realybėje yra ne žaliavinės naftos, o paruoštų naftos produktų (kuro) vamzdynas. Juo tekės ne žaliava iš gręžinių, o aviaciniai degalai (Jet A-1) ir karinis dyzelinas.

1. Centralizuotas perdirbimas saugiame užnugaryje

Vamzdynas sujungs didžiąsias Vakarų Europos (Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų) perdirbimo gamyklas bei strateginius jūrų uostus su atokiomis karinėmis bazėmis rytuose.

Jei prasidėtų konfliktas, kuras būtų gaminamas saugesniame užnugaryje esančiose gamyklose ir pumpuojamas tiesiai į fronto liniją, apeinant poreikį turėti vietinius perdirbimo pajėgumus kiekvienoje šalyje.

2. Baltijos šalių mazgas – „Orlen Lietuva“ reikšmė

Mūsų regione esminį vaidmenį vaidina Mažeikių gamykla („Orlen Lietuva“). Tai yra vienintelė naftos perdirbimo gamykla Baltijos šalyse, todėl, kariniu požiūriu, ji tampa strateginiu taikiniu Nr. 1. Štai kodėl šis vamzdynas Baltijos šalims yra kritiškai svarbus:

Jei Mažeikių gamykla veikia: Ji gali tiekti kurą į bendrą tinklą kitiems sąjungininkams.

Jei Mažeikių gamykla subombarduojama ar sustabdoma: Baltijos šalys nelieka be kuro. Naujasis NATO vamzdynas leis pumpuoti jau perdirbtus degalus iš Lenkijos (Plocko gamyklos) ar Vokietijos tiesiai į mūsų karines bazes.

3. Vamzdynas kaip požeminė saugykla

Šaltojo karo metais sukurta sistema veikia taip, kad patys vamzdžiai ir prie jų esančios požeminės saugyklos nuolat yra užpildytos milijonais tonų kuro.

Tai reiškia, kad gamykloms sustojus, aljansas turi paruošto kuro atsargų kelioms savaitėms ar mėnesiams intensyvių kovos veiksmų, kol bus suorganizuotas alternatyvus tiekimas jūra ar iš tolimesnių gamyklų.

Vamzdynas tiesiamas ne tam, kad šalys pačios perdirbtų naftą, o tam, kad paruoštas kuras po žeme, apsaugotas nuo raketų smūgių į geležinkelius ar cisternas, pasiektų lėktuvus ir tankus ten, kur nėra savų gamyklų.