infa.lt

Foto: © infa.lt

Užterštas oras daro didelę įtaką ne tik žmonėms, bet ir vabzdžiams, keisdamas jų elgseną, dauginimąsi bei gebėjimą bendrauti, rašo žurnalas „National Geographic“, remdamasis naujais moksliniais tyrimais.

Didžiausią nerimą mokslininkams kelia azoto oksidai ir ozonas. Dėl žmonių veiklos šių dujų koncentracija atmosferoje nuolat auga.

Jos suardo cheminius signalus, kuriais remdamiesi vabzdžiai sąveikauja tarpusavyje ir randa augalus.

Vašingtono universiteto profesoriaus Jeffrey Riffello teigimu, net ir žmogui saugiu laikomas oro užterštumo lygis jau daro neigiamą įtaką ekosistemoms, o tyrimų rezultatai rodo galimas katastrofiškas pasekmes gamtai.

Moksliniai tyrimai atskleidžia konkrečius užterštumo padarinius skirtingoms vabzdžių rūšims

Skruzdėlės: Žurnale PNAS publikuotas tyrimas parodė, kad ozonas keičia skruzdėlių kvapą, kuris kolonoje veikia kaip identifikacinis „pasas“. Dėl šio pokyčio skruzdėlės pradeda nebepatžinti viena kitos, laiko gentaines svetimšalėmis ir demonstruoja agresiją.

Apdulkintojai: Sfinksai (drugiai) ir kamanės orientuojasi pagal gėlių cheminius signalus. Teršalai suardo šiuos kvapus, todėl vabzdžiams tampa sunku aptikti nektaro šaltinius. Ozonas taip pat sukelia vabzdžiams stresą, mažina jų ūsų jautrumą bei prastina gebėjimą mokytis.

Dauginimasis: Makso Planko cheminės ekologijos instituto mokslininkai, vadovaujami Markuso Knadeno, atliko eksperimentus su vaisinėmis muselėmis. Nustatyta, kad oro tarša suardo lytinius feromonus, todėl sumažėja patinų patrauklumas. Tai lėmė pakitusią elgseną – patinai pradėjo poravimosi vilioti udyti vieni kitus, o patelės nustojo skirti skirtingų rūšių atstovus.

Ekspertai pabrėžia, kad šios krypties tyrimai dar tik prasideda. Vis dėlto, papildydama natūralių buveinių nykimo ir pesticidų naudojimo problemas, oro tarša tampa dar viena rimta grėsme vabzdžiams.

Ekologai įspėja, kad šie pokyčiai gali tiesiogiai paveikti ir žmones, nes daugelio žemės ūkio kultūrų derlius priklauso nuo augalus apdulkinančių vabzdžių.

Radijo bangos ir vabzdžiai

Vabzdžių antenos (ūsai) veikia ne tik kaip cheminių kvapų detektoriai, bet ir kaip biologinės mini-antenos, jautrios elektromagnetiniams laukams.

Žemę apgaubęs milžiniškas radijo dažnių, mobiliųjų tinklų ir Wi-Fi bangų „smogas“ kelia jiems rimtų problemų.

Štai ką šiuo klausimu sako realūs moksliniai tyrimai:

1. Antenos kaip fiziniai rezonatoriai

Vabzdžių ūseliai pagal savo ilgį ir struktūrą fiziškai gali veikti kaip elektromagnetinių bangų imtuvai. Kai kurios vabzdžių rūšys naudoja natūralų Žemės magnetinį lauką navigacijai (kaip kompasą). Kai aplinkoje atsiranda milijonai stipresnių dirbtinių signalų, jų vidinė navigacija tiesiog „apanka“.

2. Poveikis bitėms ir kamanėms

Bitynų tyrėjai jau seniai pastebėjo reiškinį, vadinamą kolonijų žlugimo sindromu (angl. Colony Collapse Disorder). Eksperimentai rodo, kad pastačius mobiliojo ryšio telefoną ar siųstuvą šalia avilio:

• Bitės pradeda skleisti pavojaus signalus (specifinį dūzgimą).
• Sutrinka jų orientacija – išskridusios rinkti nektaro, jos tiesiog neranda kelio atgal į avilį.
• Radijo dažnio spinduliuotė trikdo jų mokymosi procesus ir atmintį.

3. Naujas iššūkis: aukštesni dažniai (5G)

Didėjant duomenų perdavimo greičiui, pramonė perėjo prie aukštesnių dažnių (milimetrinių bangų). Fizikos dėsniai rodo, kad kuo trumpesnė banga, tuo labiau jos dydis sutampa su mažo vabzdžio kūno proporcijomis.

Moksliniame žurnale „Scientific Reports“ publikuotas modeliavimas parodė, kad perėjus prie aukštesnių nei 6 GHz dažnių, vabzdžių kūnai sugeria kur kas daugiau elektromagnetinės energijos. Tai sukelia mikroskopinį jų audinių kaitimą ir tiesiogiai veikia nervų sistemą.

Tad elektromagnetinis triukšmas, kuriame vabzdžiai turi gyventi, yra ne mažesnis faktorius, nei minėta cheminė tarša.

Žiniasklaida dažniausiai renkasi lengvesnę temą – oro taršą (smogą), nes čia lengva parodyti pirštu į automobilius ar gamyklas, tikriausiai todėl, kad 5G, mobiliųjų ryšių ir technologijų industrija yra per daug finansiškai galinga, kad apie tai galima būtų rašyti laisvai nebijant milžiniškų ieškinių arba atvirkščiai – industrija sumoka, kas apie tai būtų rašoma, iš progresyvios pusės.