infa.lt

Asociatyvi nuotr

Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje įvyko antrasis NATO sąjungininkų oro pajėgų vadavietės (AIRCOM) Pramonės dienų renginys. Jame kariniai lyderiai ir gynybos pramonės atstovai ieškojo sprendimų, kaip efektyviau ir pigiau kovoti su bepiločių orlaivių grėsme, kuri po incidentų Rumunijoje, Lietuvoje bei Miuncheno oro uoste sąjungininkams tapo itin aštri, rašo „Euronews“ leidinys.

Ekonominis disbalansas: naikintuvų kaina prieš pigius dronus

Šiuo metu užfiksavus NATO oro erdvės pažeidimą, aktyvuojama operacija „Eastern Sentry“ – pakeliami naikintuvai, kurie seka arba neutralizuoja droną. Tačiau tokia intervencija finansiškai nenaudinga: didžiosios dalies dronų gamyba kainuoja mažiau nei 100 000 eurų, tuo tarpu vieno naikintuvų dueto pakėlimas ir valandos skrydis atsieina per 85 000 eurų, dar net nepradėjus naudoti raketų.

AIRCOM vado pavaduotojas, generolas leitenantas Guillaume’as Thomasas pabrėžė, kad Rusijos kare prieš Ukrainą demonstruojama dronų masė verčia NATO spręsti kolektyvinius iššūkius, o tam būtina aplenkti tris pagrindines kreives: kainos, gamybos apimčių ir inovacijų.

Didžiausia Ukrainos problema – nepatikimas radarų sekimas

Ukrainos 3-ojo armijos korpuso oro gynybos vado pavaduotojas, vyresnysis leitenantas Oleksandras Vorobjovas (šaukinys „Žan“) įvardijo, kad didžiausias dabartinis technologinis trūkumas fronte yra patikimas radarų sekimas.

Kadangi Ukrainoje dažniausiai naudojami ne specializuoti, o meteorologiniai ar naikintuvų radarai, jie nesugeba nuolat išlaikyti mažų dronų savo ekranuose. Jei taikinys iš radaro lauko pradingsta bent dešimčiai sekundžių, tampa nebeįmanoma naudoti pilnai autonominių dronų-perėmėjų, ir valdymą tenka perimti rankiniu būdu.

Pramonės inovacijos ir integracija į „Skyranger 30“

NATO AIRCOM Pramonės dienose savo sistemas demonstravo apie 35 bendrovės. Nors aljansas nesudaro tiesioginių sutarčių, renginys skirtas suderinti greitai kintančius kariuomenės poreikius su pramonės inovacijomis.

Tarp pristatytų naujovių – Europos koncerno MBDA specializuota priešdroninė raketa, skirta atremti masines „Shahed“ ar „Geran“ tipo dronų atakas. Ši sistema bus integruojama į „Rheinmetall“ kuriamą oro gynybos sistemą „Skyranger 30“. Pirmieji šių sistemų vienetai yra numatyti Vokietijos brigadai Lietuvoje, o pristatymai planuojami tarp 2027 ir 2028 metų.

Ukrainos patirtis – pramonės pagrindas

Nors Ukrainos įmonės renginyje nedalyvavo (jis skirtas tik NATO šalių bendrovėms), Ukrainos patirtis fronte buvo pagrindinė diskusijų ašis:

Turkijos gynybos milžinė „Aselsan“ pabrėžė patikimumo svarbą ir būtinybę naudoti dirbtinį intelektą, kad sprendimo priėmimo laikas būtų sutrumpintas iki kelių sekundžių.

Prancūzijos įmonė „Alta Ares“ Ramšteine pristatė dviejų tipų perėmėjus (veikiančius iki 15 km ir iki 40 km atstumu). Įmonės įkūrėjai nuo karo pradžios dirbo tiesiogiai su Ukrainos daliniais, kad integruotų dirbtinio intelekto sprendimus pagal realius fronto poreikius. Bendrovės atstovų teigimu, ateityje Europos rinkoje šių technologijų paklausa bus gerokai didesnė už pasiūlą.

Vyresnysis leitenantas O. Vorobjovas teigiamai įvertino Europos bendrovių siekį vykti į Ukrainą ir mokytis mūšio lauke, nors ir pažymėjo, kad šis posūkis yra šiek tiek pavėluotas.

Išvada: Vakarų biudžetų iliuzija ir realūs gamybos kaštai

Ramšteine vykusios diskusijos rodo, kad NATO susiduria su esminiu asimetrinio karo iššūkiu, kai tradicinės oro gynybos doktrinos finansiškai ir techniškai nėra pritaikytos masiniam pigių bepiločių orlaivių naudojimui.

Ukrainos patirtis atskleidžia, kad technologinis pranašumas priklausys ne tik nuo naujų ginklų sistemų kūrimo, bet ir nuo gebėjimo operatyviai spręsti bazinės infrastruktūros – ypač specializuotų radarų tinklo – spragas.

Be to, ši dronų krizė išryškina gilesnę Vakarų karinės doktrinos problemą – mechaninį gynybos biudžetų lyginimą.

Teiginiai apie finansinį Vakarų pranašumą subliūkšta susidūrus su perkamosios galios pariteto realybe: Vakarų karinė pramonė veikia pagal brangius europietiškus bei amerikietiškus standartus, didelius pelno maržų reikalavimus ir ilgus sertifikavimo procesus.

Tuo tarpu autoritariniai režimai ginkluotę, pavyzdžiui, artilerijos sviedinius ar dronus, pasigamina kelis kartus pigiau. Galiausiai Vakarų karai visada kainuoja brangiau, o mūšio lauke popierinis finansinis dešimteriopas pranašumas tiesiog ištirpsta prieš masiškai štampuojamą, pigią priešininko produkciją.