infa.lt

Mastrichto apylinkėse atlikti archeologiniai tyrimai vėl pakurstė tarptautinį susidomėjimą legendinio muškietininko Charles de Batz de Castelmore, pasauliui geriau žinomo D’Artanjano vardu, kapaviete.

Nyderlandų Volderio (Wolder) kaimo bažnyčioje pavasarį aptiktas skeletas buvo ištirtas taikant modernius mokslinius metodus, o liepos 2 d. paskelbti pirmieji rezultatai pateikia daugiau klausimų nei vienareikšmių atsakymų.

Archeologinis kontekstas ir prarasta informacija

Palaikai bažnyčioje buvo rasti per skubius kasinėjimus, kuriuos kovo 13 d. dokumentavo ir iškėlė Saksonijos taikomųjų mokslų universiteto fiziniai antropologai bei tyrimų agentūra BAAC. Tą patį vakarą kaulai buvo nuskenuoti Mastrichto universiteto medicinos centro (UMC+) kompiuteriniu tomografu.

Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad iki kovo 13 d. vykdyti pirminiai kasinėjimo darbai buvo atlikti nesilaikant standartinių archeologinių procedūrų. Dėl šios priežasties dalis negrįžtamos stratigrafinės informacijos buvo prarasta, ir tiksliai datuoti patį kapo sluoksnį tapo nebeįmanoma.

Kapavietėje kūnas buvo rastas be karsto, tikėtina, įsuktas į įkapes ir su daliniais pagerbimais įspraustas tarp mergelio pamatų akmenų. Nors anksčiau buvo teigiama, kad kapavietė yra prie buvusio senosios bažnyčios altoriaus, tyrimai parodė, kad tai greičiau buvusių pakylos laiptų pamatai.

1673 m. Mastrichto apgultis ir laidojimo praktika

Istoriniai šaltiniai liudija, kad Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV asmens sargybinis, 62 metų muškietininkas D’Artanjanas žuvo 1673 m. birželio 25 d., šturmuojant Tongersepoort vartus.

Tą dieną prancūzų gretose žuvo apie 80 muškietininkų ir keli šimtai kitų karių. Kad stovyklose nekiltų ligos, žuvusieji buvo laidojami skubotai, dažniausiai masinėse kapavietėse, neskirstant eilinių karių ir karininkų.

Tik išskirtiniai didikų atstovai būdavo laidojami šventintoje žemėje – bažnyčiose ar šventoriuose. Versija, kad D’Artanjanas palaidotas būtent Volderio bažnyčioje, nes ten stovėjo karaliaus palapinė, išlieka tik prielaida.

Istorikai pažymi, kad aplink Mastrichtą yra bent aštuonios bažnyčios, kurios galėjo tapti muškietininkų kapavietėmis, jau nemanant apie dešimtis masinių kapaviečių laukuose.

Be to, Volderio bažnyčios mirčių registras rodo, kad dar 1632 m. apgulties metu čia buvo palaidota per 250 karių iš visos Europos, įskaitant ir Gaskonijos regioną, iš kurio buvo kilęs D’Artanjanas.

Ką atskleidė laboratoriniai tyrimai?

Fiziniai antropologai, pastaraisiais mėnesiais atlikę detalią skeleto rekonstrukciją, susidūrė su sudėtingu galvosūkiu. Dalis kaulų per pradinius kasinėjimus buvo surinkti chaotiškai – rasta dar dviejų jaunų asmenų ir kitų suaugusiųjų kaulų fragmentų. Paties tiriamo skeleto kaukolės dešinioji pusė ir dalis žandikaulio buvo smarkiai pažeisti jau kasinėjimų metu.

Liepos 2 d. ataskaitoje pateikiami šie tyrimų faktai:

Antropologiniai duomenys: Skeletas priklausė vyrui, kurio ūgis siekė apie 1,74 metro, o amžius mirties momentu buvo tarp 44 ir 66 metų. Tai atitinka d’Artanjano profilį (jis žuvo būdamas 62-ejų).

Artefaktai: Kapavietėje rastas objektas, kurį radėjai palaikė kulka, pasirodė esąs nukaltos geležinės vinies fragmentas, sveriantis 3,3 gramo (tuometinės pistoleto ar muškieto švininės kulkos svoris siekė nuo 16 iki 41 gramo).

Datavimas: Radioaktyviosios anglies (C14) tyrimas iš šonkaulio ir pirštakaulio nedavė tikslių rezultatų – paklaidos rėžis apima laikotarpį nuo 1500 iki 1900 metų.

Mitybos ir izotopų analizė: Kolageno tyrimai parodė netikėtą faktą – šio asmens racione net 27–30% sudarė jūrinė žuvis. Tokia mityba yra nebūdinga asmeniui iš Gaskonijos, praleidusiam gyvenimą Paryžiuje ar Lilyje.

Stroncio, deguonies ir anglies izotopų tyrimai dantų emalyje rodo, kad asmuo ankstyvame amžiuje vartojo daug žuvies arba produktų, turinčių C4 anglies izotopų (pvz., hirsų, cukranendrių). Pagal referencines lenteles, šie rodikliai labiau būdingi Rytų arba Pietų Europos gyventojams.

Verdiktas: tikrąjį atsakymą duos DNR tyrimas

Atlikta analizė šiuo metu visiškai neatmeta tikimybės, kad tai d’Artanjano palaikai, tačiau mitybos ir geografinės kilmės rodikliai šią hipotezę daro mažiau tikėtiną. Mokslininkai pabrėžia, kad 17-ojo amžiaus muškietininkų kasdienės mitybos standartai nėra iki galo žinomi, todėl vien žuvies faktorius negali būti galutinis įrodymas atmetimui.

Galutinį tašką šioje istorijoje turėtų padėti senovinės DNR (aDNR) analizė, kuriai bus paimtas mėginys iš krūminio danties šaknies. Jei genomas patvirtins rytų europietišką kilmę, D’Artanjano versija bus visiškai atmesta.

Priešingu atveju, mokslininkai planuoja atlikti gilesnius mitochondrinės DNR ir Y chromosomos tyrimus, lyginant juos su tiesioginių D’Artanjano palikuonių genetiniais duomenimis. Šis tyrimų etapas, specialistų vertinimu, užtruks apie 6 mėnesius.