infa.lt

Gitanas Nausėda Briuselyje (2024-03-21) – | Transliacijos kadras

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad po jo susitikimo su Parlamento, Vyriausybės ir frakcijų lyderiais buvo išreikšta praktiškai vieninga nuomonė, jog Konstitucijos 137 straipsnis yra „pasenęs“, pranešė LRT.

Pasak G.Nausėdos, partijų atstovai iš esmės pritaria idėjai visiškai pašalinti iš Konstitucijos šį masinio naikinimo ginklų dislokavimo draudimą, tačiau išsiskiria nuomonės dėl pačios procedūros.

Ši diskusija šalyje suintensyvėjo po to, kai gegužės viduryje G.Nausėda buvo priverstas vetuoti Klaipėdos uosto įstatymo pataisas. Tuomet Seimo bandymas numatyti išimtį, leidžiančią laivams su branduoline ginkluote įplaukti į uostą „nacionalinio saugumo interesais“, tiesiogiai prieštaravo absoliučiam Konstitucijos 137 straipsnio draudimui.

Šiandien priimtas sprendimas problemą spręsti iš esmės – keičiant patį Pagrindinį įstatymą.

Nuomonės išsiskyrė tik dėl procedūros

Pasak Gitano Nausėdos, susitikimo metu pozicijos buvo praktiškai vieningos – beveik visi parlamentinių frakcijų lyderiai pritarė, kad straipsnis turi būti ne taisomas, o visiškai pašalintas.

Esminis nuomonių išsiskyrimas užfiksuotas tik dėl teisinės procedūros:

• Referendumo kelias: Opozicinės partijos „Nemuno aušra“ atstovai išreiškė poziciją, kad tokį strateginį klausimą turėtų spręsti piliečiai referendume.
• Parlamento mandatas: Prezidento G. Nausėdos vertinimu, sprendimą turėtų priimti dabartinis Seimas, kadangi parlamento nariai tam turi tiesioginį rinkėjų mandatą.

Teisiškai pakeisti arba panaikinti Konstitucijos 137 straipsnį galima Seime dviejų trečdalių parlamentarų balsų dauguma, balsuojant du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.

Tikslas – išvengti „pilkosios zonos“ NATO

Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva šiuo metu yra praktiškai vienintelė NATO narė, pati sau teisiškai prisiėmusi tokį ribojimą. Kaip pavyzdį jis pateikė kaimyninę Suomiją, kuri neseniai panaikino analogišką draudimą, galiojusį įstatymo lygmeniu. „Būtų labai gaila, jei taptume silpnąja grandimi ar pilkąja zona NATO viduje“, – teigė Lietuvos prezidentas.

Debatai dėl branduolinio atgrasymo integracijos Lietuvoje prasidėjo dar praėjusiais metais, kai tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iškėlė idėją keisti teisinį reguliavimą, jei sąjungininkai pateiktų konkrečių pasiūlymų.

Šį procesą paspartino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvos dėl Europos branduolinio skydo kūrimo ir birželio pradžios pranešimai, kad JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinius pajėgumus papildomose NATO šalyse Europoje.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad Lietuva aktyviai dalyvauja šiose diskusijose, tačiau pažymėjo, jog realus sąjungininkų branduolinio ginklo ar jo komponentų atsiradimas šalyje būtų svarstomas tik krizės arba karo atveju.