infa.lt

Kijevas. Ukrainos Aukščiausioji Rada 287 deputatų balsų dauguma priėmė prezidentinį įstatymo projektą Nr. 15360 dėl Ukrainos nacionalinio panteono įsteigimo.

Šis valstybinis memorialinis kompleksas Kijeve taps oficialiu istorinės atminties, patriotinio ugdymo ir valstybinių ceremonijų centru, simbolizuojančiu Ukrainos valstybingumo tęstinumą nuo Kijevo Rusios iki šių dienų.

Pagal priimtą įstatymą, panteonas taps užsienio lyderių bei oficialių delegacijų vizitų valstybinio protokolo dalimi.

Čia vyks iškilmingos ceremonijos, aukščiausių valstybės apdovanojimų įteikimai, taip pat iškilių Ukrainos veikėjų perlaidojimai arba kenotafų (simbolinių paminklų) įrengimas, jei palaikų neįmanoma susigrąžinti.

Kas galės būti pagerbtas, o kas – ne

Teisę būti įamžintiems panteone turės įvairių istorinių epochų Ukrainos valstybių vadovai, Ukrainos prezidentai (išskyrus pašalintus apkaltos tvarka), karinių formuočių vyriausieji vadai, iškilūs mokslo, kultūros, švietimo, religijos ir valstybės kūrimo veikėjai, taip pat su Ukraina susiję Nobelio premijos laureatai.

Įstatymu griežtai apibrėžta, kas panteone negalės būti pagerbtas. Apribojimai taikomi asmenims:

• nuteistiems už nusikaltimus prieš Ukrainos nacionalinį saugumą ar tarptautinę teisinę tvarką;
• tiems, kuriems taikomi teisės aktai dėl komunizmo, nacizmo ir Rusijos imperinio totalitarinio režimo pasmerkimo.

Palaikų perlaidojimas bus vykdomas tik gavus artimų giminaičių sutikimą. Kandidatūras vertins speciali patariamoji institucija, sudaryta iš istorikų, mokslininkų ir Ukrainos nacionalinės atminties instituto atstovų, o galutiniai sprendimai bus priimami po visuomeninių svarstymų.

Planuose – skandalingos perlaidojimo derybos

Aukščiausiosios Rados Humanitarinės ir informacinės politikos komiteto narys Volodymyras Viatrovyčius (frakcija „Europietiška solidarumas“) atskleidė, kad panteone planuojama perlaidoti kelias dešimtis iškiliausių kovotojų už Ukrainos laisvę.

Pasak parlamentaro, jau pasiektas susitarimas dėl pirmojo Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) vadovo Jevheno Konovalco palaikų perlaidojimo Ukrainoje.

Tačiau didžiausio tarptautinio rezonanso gali sulaukti kitos minimos pavardės – V. Viatrovyčius patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos ir dėl Ukrainos Liaudies Respublikos Direktorijos pirmininko Simono Petliūros bei OUN lyderio Stepano Banderos palaikų susigrąžinimo bei perlaidojimo Kijevo centre, praneša ukrainiečių „Unian“ leidinys.

Istorinis kontekstas: kas buvo „banderininkai“?

Viešojoje erdvėje dažnai painiojamos Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) ir Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) sąvokos. OUN buvo 1929 m. įkurtas politinis judėjimas, kuris vėliau skilo į dvi frakcijas, o radikalesniajam jos sparnui (OUN-B) vadovavo Stepanas Bandera.

Būtent ši S. Banderos politinė organizacija 1942 m. patylomis įkūrė ir kontroliavo UPA – partizaninę kariuomenę, kovojusią miškuose. Pažymėtina, kad pats S. Bandera tiesiogiai miškuose UPA karinėms operacijoms nevadovavo, kadangi karo metais buvo įkalintas nacių koncentracijos stovykloje, o vėliau gyveno emigracijoje.

Visgi UPA kariai kovojo po jo, kaip aukščiausio politinio lyderio, vėliava ir idealizavo jį kaip simbolį, todėl istoriškai gavo „banderininkų“ pavadinimą.

Naciai S.Banderą įkalino Zaksenhauzeno (Sachsenhausen) koncentracijos stovykloje, tačiau jis buvo laikomas specialiame, VIP kaliniams skirtame bloke „Zellenbau“. Ten sąlygos buvo visiškai kitokios nei eilinių kalinių – jie gaudavo geresnį maistą, siuntinius iš šalies ir nebuvo varomi prie sunkių darbų ar naikinami. Naciai jį laikė kaip politinį įkaitą, kurį prireikus tikėjosi panaudoti prieš TSRS.

Ir tas planas suveikė: 1944 metų rugsėjį, kai vokiečių frontas rytuose pradėjo byrėti, naciai Banderą iš stovyklos paleido. Jie tikėjosi, kad jis padės suorganizuoti ukrainiečių pasipriešinimą prieš artėjančią Raudonąją armiją.

Tačiau Bandera su jais tiesiogiai bendradarbiauti atsisakė ir liko gyventi Vokietijoje, kur jį 1959 metais Miunchene nužudė KGB agentas Bogdanas Stašinskis.