infa.lt

C-400 mobilioji dalis be radarų sistemų

JAV prezidento Donaldo Trampo (Doanld Trump) siekis rasti sutarimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoğanu artėjančiame NATO viršūnių susitikime Ankaroje sukelia didelį susirūpinimą Graikijoje ir Izraelyje.

Abi šalys griežtai prieštarauja bet kokiam galimam amerikiečių naikintuvų F-35 pardavimui Turkijai, praneša „Euractiv“ leidinys.

D. Trampas užsiminė, kad liepos 7–8 dienomis vyksiančiame NATO susitikime ketina priimti sprendimą, kuris Turkiją „labai pradžiugins“.

„Reuters“ agentūra jau anksčiau pranešė, kad JAV administracija informavo Kongresą apie ketinimą pritarti 613 mln. eurų vertės amerikietiškų variklių pardavimui Turkijos kuriamam penktosios kartos naikintuvui KAAN.

Tačiau kur kas didesni strateginiai klausimai kyla dėl Turkijos sugrįžimo į F-35 programą, iš kurios Ankara buvo pašalinta 2019 metais, kai įsigijo rusiškas oro gynybos sistemas C-400.

Vašingtonas tuomet argumentavo, kad rusiški radarai kelia grėsmę kaip galintys nuskaityti F-35 naikintuvų daviklių ir jutiklių technologijas.

C-400 formulė: Pietų Korėjos faktorius ir teisinės kliūtys

„Euractiv“ kalbintas regiono žvalgybos pareigūnas nurodė, kad nors KAAN variklių sandoris greičiausiai įvyks, proveržis dėl F-35 gali priklausyti nuo specialaus susitarimo. Pagal jį Turkija turėtų parduoti savo turimas C-400 sistemas trečiajai šaliai, užuot grąžinusi jas Rusijai. Kaip viena iš galimų šių sistemų pirkimo krypčių yra įvardijama Pietų Korėja.

Ekspertų teigimu, toks trišalis mechanizmas leistų Turkijai formaliai atsikratyti JAV nepasitenkinimą keliančios rusiškos ginkluotės, tačiau jo įgyvendinimas susiduria su rimtomis teisinėmis kliūtimis.

Rusijos ginklų eksporto sutartyse yra numatytas griežtas Galutinio naudotojo sertifikatas (End-User Certificate), teisiškai draudžiantis pirkėjui perleisti ar parduoti strateginę ginkluotę trečiosioms šalims be išankstinio Maskvos sutikimo.

Vienašališkas C-400 perdavimas Pietų Korėjai reikštų esminį sutarties su Rusija pažeidimą ir sukeltų rimtų diplomatinių bei ekonominių padarinių Ankaros ir Maskvos santykiams.

Tuo pačiu toks pirkėjas negautų jokių atsarginių dalių tiekimo, remonto ar programinės įrangos atnaujinimo paslaugų.

Regioninis pasipriešinimas: Graikija ir Izraelis

Šiam scenarijui aktyviai priešinasi Atėnai ir Jeruzalė, teugdami, kad F-35 perdavimas Turkijai sugriautų technologinį pranašumą ir pakeistų karinį balansą regione. Izraelio ambasadorius Graikijoje Noamas Katzas pareiškė, kad priešiškas Turkijos elgesys regione yra pakankama priežastis JAV atmesti Ankaros prašymą.

JAV Atstovų Rūmų narė Dina Titus šiuo metu renka parašus po laišku, raginančiu Kongresą blokuoti bet kokį F-35 pardavimą Turkijai. Pirmadienį Graikijos kairiųjų lyderis Alexis Tsipras susitikime su JAV ambasadore Kimberly Ann Guilfoyle taip pat paragino Vašingtoną nedidinti ginkluotės tiekimo Turkijai ir daryti didesnį spaudimą Ankarai dėl tarptautinės teisės laikymosi.

Savo ruožtu Izraelio saugumo šaltiniai pabrėžia, kad tam tikrus F-35 komponentus – įskaitant sparnų dalis ir šalmuose integruotas displėjų sistemas – gamina Izraelio gynybos rangovas „Elbit“. Jeruzalė nenori, kad šie izraelietiški komponentai atsidurtų Turkijos karinėse oro pajėgose, ypač pastaruoju metu stiprėjant diplomatiniam konfliktui tarp Benjamino Netanyahu ir R. T. Erdoğano.

Tuo tarpu Ankara teigia, kad gilėjantis karinis bendradarbiavimas tarp Izraelio, Graikijos ir Kipro yra bandymas geostrategiškai apsupti Turkiją, o tai kelia tiesioginę grėsmę jos nacionaliniam saugumui.