infa.lt

Pabėgėliai kerta Ukrainos Lenkijos sieną, bėgdami nuo Rusijos invazijos Ukrainoje, pasienio kontrolės punktas Kroscienko mieste, Lenkijoje, 2022 m. kovo 17 d. (REUTERS)

Europos Sąjungoje sparčiai auga skaičius ukrainiečių, kurie po karo nebeplanuoja grįžti į tėvynę. Kaip interviu agentūrai „RBC-Ukraina“ pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Michaelas O’Flaherty, visuomenės nuostatos pastebimai pasikeitė, lyginant su pirmaisiais karinės invazijos metais.

Nuotaikų lūžis: santykis 50 ir 50

M. O’Flaherty pastebi, kad karo pradžioje pabėgėlių sugrįžimo planai buvo kur kas labiau pasidaliję, tačiau dabar situacija stabilizavosi pasilikimo užsienyje naudai.

„2022 metais maždaug trečdalis norėjo grįžti namo, trečdalis – likti priimančiojoje šalyje, o dar trečdalis nežinojo.

Naujausi duomenys rodo, kad dabar santykis yra maždaug 50 ir 50 tarp tų, kurie nori grįžti, ir tų, kurie nori pasilikti“, – teigė komisaras.

Priežastys: nuo vaikų ateities iki naujų šeimų

Komisaro teigimu, asmeninių susitikimų metu ukrainiečiai įvardija labai įvairias priežastis, kodėl priimančioji šalis jiems tampa naujais namais:

• Vaikų integracija: Dauguma moterų nenori traumuoti vaikų ir versti jų palikti mokyklų ar universitetų, kuriuose jie jau įsitvirtino.
• Naujas gyvenimas: Žmonės susirado darbus, sukūrė socialinius ryšius, o kai kurie priimančiose šalyse jau spėjo sukurti ir naujas šeimas, todėl grįžimas jiems nebeturi prasmės.

Vis dėlto, komisaras pabrėžė, kad kita pusė ukrainiečių išlaiko stiprią meilę savo šaliai ir nori prisidėti prie jos atstatymo, o vyresnio amžiaus žmonės tiesiog siekia praleisti likusius metus jiems pažįstamoje ir brangiojoje aplinkoje.