infa.lt

Foto: Bernadett Szabo / Reuters

Kol Lietuvoje buvusių sovietinių slaptųjų tarnybų (KGB) agentų bylos lieka užrakintos po septyniais užraktais, o dalis jų įslaptinta 75-eriems metams, naujoji Vengrijos valdžia nusprendė likviduoti dešimtmečius vilkintą skolą visuomenei.

Vengrijos premjeras Péteris Magyaras pranešė, kad parlamente oficialiai registruotas įstatymo projektas, numatantis visišką ir galutinį komunistinio režimo slaptųjų tarnybų agentų bylų atvėrimą.

„Pažadėjome, padarysime. Taip grąžiname dešimtmečio skolą“, – pareiškė P. Magyaras.

Pilnas auditas visiems dokumentams, kurie sukurti iki 1990-ųjų

Įstatymo projektą parlamente užregistravo „Tisza“ partijos deputatas Mártonas Melléthei-Barna. Juo siekiama iš esmės pakeisti 2003 m. priimtą Valstybės saugumo tarnybų istorinio archyvo įstatymą.

Teisės aktas numato totalią visų dokumentų, esančių dabartinių nacionalinio saugumo tarnybų žinioje, peržiūrą.

Šis auditas apims:

• Visus dokumentus ir bylas, sukurtus iki 1990 m. vasario 14 d.
• Bet kokius duomenis, sukurtus iki šios datos, kurie buvo toliau saugomi ar archyvuojami vėlesniais metais.
• Detalų tyrimą, kokiomis aplinkybėmis šie dokumentai buvo archyvuojami po režimo žlugimo.

Naujosios valdžios teigimu, į šį procesą privaloma įtraukti visuomenę, o ypač mokslininkus ir tyrėjus.

Pabrėžiama, kad tik visiškas viešumas gali užtikrinti, jog procesas vyktų demokratinėmis sąlygomis ir būtų pasiekta visapusiška „informacinė kompensacija“ nukentėjusiems piliečiams.

Speciali komisija ir slaptumo naikinimas

Kad jėgos struktūros negalėtų sabotuoti bylų viešinimo, įstatymu kuriama speciali 11 narių patariamoji komisija, kuri prižiūrės įslaptintų dokumentų peržiūrą.

Jos narius vyriausybei siūlys už saugumo tarnybas ir kultūrą atsakingi ministrai.

Pagal naująją tvarką, Vengrijos nacionalinio saugumo tarnybos bus teisiškai įpareigotos pilnai ir be išimčių atsiskaityti šiai komisijai apie visus jų fonduose esančius įslaptintus dokumentus.

Tik turėdama pilną vaizdą, komisija galės įvertinti valstybės paslapčių mastą ir teikti konkrečias rekomendacijas dėl jų išslaptinimo.

Kartu bus vykdoma ir bendrųjų viešųjų bei privačiųjų archyvų įstatymų revizija, siekiant, kad buvusių saugumo agentų pavardės taptų prieinamos visuomenei be jokių teisinių kliūčių.

Papildymas

Kadangi Vengrija formaliai nebuvo TSRS (Sovietų Sąjungos) sudėtyje kaip Lietuva, o buvo satelitinė valstybė (Vengrijos Liaudies Respublika) ir priklausė Varšuvos sutarčiai, jų saugumo sistema veikė šiek tiek kitaip, bet esmė ta pati:

• Vietiniai KGB analogai: Tai agentai ir informatoriai, kurie bendradarbiavo su Vengrijos komunistinio saugumo aparatu (ypač liūdnai pagarsėjusiu Vidaus reikalų ministerijos III skyriumi (vengr. III. Főcsoportfőnökség), kuris užsiėmė vidaus sekimu, disidentų gniuždymu ir karine žvalgyba).
• Ryšiai su Maskva: Visi šie vietiniai agentų tinklai ir jų surinkti duomenys buvo tiesiogiai integruoti į bendrą bloko sistemą ir koordinuojami TSRS KGB.

Įstatyme minima data – 1990 m. vasario 14 d. – yra ta kritinė riba, kai Vengrijoje oficialiai baigėsi senasis režimas ir įvyko perėjimas į demokratinę respubliką. Vengrija iki šiol buvo viena iš nedaugelio regiono šalių, kur šios bylos nebuvo iki galo atvertos (Viktoras Orbánas dešimtmečius blokavo pilną jų viešinimą), todėl dabar atveriamas būtent tas pats komunistinio saugumo ir jo informatorių palikimas, kurį mes Lietuvoje vadiname „KGB archyvais“.

Šaltinis: MTI / Országgyűlés dokumentai / Hirado