infa.lt

Foto: Sarah Meyssonnier / Reuters

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas davė skubius nurodymus savo administracijai rasti naujų, visoje Europos Sąjungoje galiosiančių mokesčių, kuriais būtų galima finansuoti būsimą milžinišką 2 trilijonų eurų ES biudžetą.

Kaip praneša leidinys „Politico“, remdamasis penkiais su situacija susipažinusiais pareigūnais, Paryžius atsidūrė aklavietėje: jei nepavyks patvirtinti naujų mokesčių sistemų, Prancūzijai teks siųsti gerokai daugiau savo lėšų į Briuselį, o tai suteiktų triuškinančių argumentų Marine Le Pen dešiniųjų partijai „Nationalinis Susivienijimas“ prieš 2027 m. balandį vyksiančius šalies prezidento rinkimus.

„Gauti visas preferencijas nieko neprarandant“

Skirtingai nei kitos turtingos ES šalys donorės, pavyzdžiui, Vokietija ar Nyderlandai, Prancūzija kategoriškai nepritaria bendro ES biudžeto mažinimui. Pagrindinė priežastis – Paryžius nori išlaikyti milžiniškas subsidijas savo galingam žemės ūkio sektoriui.

Tačiau pati Prancūzija šiuo metu yra trečia labiausiai įsiskolinusi šalis visoje ES, todėl didinti tiesioginių įmokų iš savo valstybės biudžeto ji tiesiog finansiškai neišgali.

Dėl šios priežasties Emmanuelis Macronas stumia idėją, kad Briuselis pats rinktų pinigus per visai ES privalomus mokesčius, nutaikytus į JAV technologijų milžines ir užsienio teršalus, užuot reikalavęs didesnių čekių iš nacionalinių vyriausybių.

Kaip situaciją apibūdino vienas ES diplomatas: „Jie bando vienu užpakaliu dvi kėdes apsėsti – gauti visas preferencijas nieko neprarandant.“

Ankstesnis Europos Komisijos mokesčių paketas, siūlęs rinkti mokesčius iš anglies dioksido importo, tabako pramonės pelno ir įmonių pelno, žlugo dėl valstybių narių pasipriešinimo, nes tai būtų skaudžiai smogę jų vietinei pramonei.

Dabar Prancūzija ieško alternatyvų, kurioms pritartų visos 27 šalys, nes mokesčių klausimais ES reikalauja absoliutaus vienbalsiškumo.

Naujas taikinys – kriptovaliutos, lošimai ir avialinijos

Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas aiškiai pareiškė, kad naujų ES pajamų šaltinių (Briuselio žargonu vadinamų „nuosavais ištekliais“) įvedimas yra esminė sąlyga (sine qua non) biudžeto patvirtinimui.

Siekdamas pralaužti ledus, Europos Parlamentas gegužės mėnesį pasiūlė įvesti naujus mokesčius:

• Kriptovaliutų įmonėms,
• Skaitmeninėms milžinėms,
• Internetiniams lošimams.

Šias idėjas iškart preliminariai parėmė Prancūzija ir Ispanija. Maža to, prancūzai neoficialiai testuoja dar vieną idėją – sugriežtinti klimato įsipareigojimus užsienio oro linijoms, nors diplomatai pripažįsta, kad tai neatneštų daug papildomų pajamų.

Taip pat E. Macronas praėjusią savaitę pasiekė susitarimą su Italijos premjere Giorgia Meloni dėl bendro progreso siekiant skaitmeninio mokesčio įvedimo.

Vokietija perspėja dėl JAV keršto

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa tikisi galutinį biudžeto sandorį pasiekti 2026 m. gruodžio mėnesio viršūnių susitikime. Jis pavedė Airijai, kuri nuo šio trečiadienio perima pirmininkavimą ES Tarybai, paspartinti derybas, kad iki spalio mėnesio lyderių susitikimo būtų pateiktas aiškus paketas.

Skaičiuojama, kad naujieji mokesčiai 2028–2034 m. turėtų sugeneruoti apie 400 mlrd. eurų – tai sudarytų penktadalį viso būsimo ES biudžeto.

Tačiau didžiausias stabdys prancūzų ambicijoms išlieka Vokietija ir kitos atsargios šiaurinės ES šalys. Berlynas atvirai baiminasi, kad tokie agresyvūs ES masto mokesčiai, nukreipti prieš Amerikos technologijų bendroves, išprovokuos griežtą atsakomąjį mokesčių ir tarifų kirtį iš JAV pusės, kas sukeltų dar didesnę krizę Europos ekonomikai.