2026.06.29 11:07
Frydrichas Mercas (kairėje) ir Donaldas Tuskas
Foto: Kacper Pempel / Reuters
Trilijoninių reparacijų planas žlugo, todėl Varšuva rado kitą būdą priversti Berlyną susimokėti už Antrojo pasaulinio karo nacių nusikaltimus. Lenkijos vyriausybė pateikė Vokietijai naują, taktiškai apskaičiuotą reikalavimą – kasmet mokėti tiesiogines išmokas dar gyviems nukentėjusiesiems nuo nacių režimo lenkams.
Kol Vokietijos ministerijos biurokratiškai vilkina laiką, puikiai suprasdamos, kad kas mėnesį šių senyvo amžiaus žmonių gretos nenumaldomai retėja, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Berlynui pateikė moralinį argumentą.
Jei sprendimas nebus priimtas dar šiais metais, Varšuva svarstys galimybę pinigus išmokėti pati, istorinę sąskaitą Vokietijai palikdama kaip neapmokėtą politinę skolą.
Lenkijos vyriausybė Berlynui pasiūlė naują kompensavimo formatą vis dar gyviems nacių režimo nukentėjusiesiems, praneša leidinys „Süddeutsche Zeitung“ (SZ). Varšuva siūlo, kad Vokietija kiekvienam nukentėjusiajam kasmet išmokėtų po 10 tūkst. zlotų (apie 2 333 Eur).
Šias lėšas siūloma paskirstyti per Lenkijos ir Vokietijos susitaikymo fondą.
Ši iniciatyva pakeitė ankstesnius Varšuvos reikalavimus dėl 1,3 trilijono eurų reparacijų, kuriuos Vokietija atmetė teigdama, kad tam „nėra teisinio pagrindo“, ir baimindamasi, jog analogiškus reikalavimus gali iškelti ir kitos valstybės.
Vis dėlto naujojo projekto įgyvendinimas Berlyne taip pat stringa.
Vokietijos ministerijų delsimas ir teisiniai argumentai
Nors Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) ir užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas išreiškė paramą išmokų idėjai, šalies ministerijos iki šiol nepasiekia vieningo susitarimo.
Pasak SZ, atsakingos žinybos vilkina iniciatyvą, oficialiai remdamosi teisinėmis rizikomis bei sudėtinga šalies finansine situacija.
Šiuo metu nuo nacių režimo nukentėjusių asmenų skaičius vertinamas maždaug 50 tūkstančių, tačiau kas mėnesį šis skaičius sumažėja daugiau nei tūkstančiu žmonių.
Žvelgiant iš biudžeto perspektyvos, finansinė našta Vokietijai kasmet mažėtų: skaičiuojama, kad 2027 metais išmokoms prireiktų apie 100 mln. eurų, o bendra išlaidų suma siektų apie 300 mln. eurų.
D. Tusko ultimatumas: sprendimo laukiama iki metų pabaigos
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas jau paragino Berlyną pagreitinti šio siūlymo svarstymo procesą.
Šalies vadovas pareiškė, kad jei sprendimas nebus priimtas dar šiais, 2026 metais, Varšuva apsvarstys galimybę šias lėšas nukentėjusiesiems išmokėti iš savo šalies biudžeto.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
111
o kaip Lietuva?
naciai dar 1941 m išvežė iš Lietuvos apie 50 tonų sidabro, kuri sukaupė Smetonos vyriausybė.
kruvinas Smetona, diktatorius, kuris iki 1940 m išmokėjo visas Lietuvos skolas, sukaupe aukso ir sidabro atsargas,
gyventojų padaugėjo iki 3,2 mln žmonių,
buvo nacionalinė valiuta, dengta auksu ir sidabru,
kiekvienas kaimas turėjo mokykla, buvo nuosavas bankas.
kai cccr, Rusijoje, ir USA irgi buvo didžioji depresija ir badas, kanibalizmas, smetona griebėsi dar neregėtu represijų prieš Lietuvos žmonės,
liepė kiekvienam tarnautojui pirkti po 2 žąsis, iš ūkininkų.
Na bet tie liankai ir akiplėšos. Kaip reparacijas jie gavo didžiules Vokietijos teritorijas. Lenkai net išėjimo į jūrą neturėjo, o dabar dar reikalauja reparacijų. Tegu atiduoda Vokietijai, kas Vokietijos, visas žemnės ir gaus jie tas reparacijas, vokiečiai dar ir primokės…
šventa tiesa.
tik uzmirsai kad kaliningrado sritis, kitaip Karaliaučius Rusijai niekada nepriklausė, tai okupuota teritorija , nuo 1944 m.
ji priklausė prūsams, kai juos išnaikino , ten įsikūrė vokiečiai.
ir Vyborgo sritis, ten gi Suomijos žemės.
o kurilu salos, tai japonija.
Jinai, jūs kaip visada klystate, Rytų Prūsija buvo užgrobta Rusijos per 7 metų karą su Prūsija (1756 m) kai Prūsija užpuolė Saksoniją, Rusija stojo už sąjungininkę ir karo metu užėmė Berlyną. Rytų Prūsijos gyventojai prisiekė ištikimybę Rusijos imperatorienei. Ir atsargiau su tokiais pasisakymais, nežinau kaip dėl Rusijos, bet Lietuvai tai smogs skaudžiau, Vokietijai lengviau atimti iš Lietuvos Prūsijos miestą Klaipėdą nei iš rusų- Kaliningrado