infa.lt

Foto: © INAH Mexico

Meksikos pietuose, Kampėčės valstijoje esančiame tankiame Calakmulo biosferos rezervate, archeologai aptiko iki šiol nežinomą majų miestą. Mokslininkų teigimu, šis išskirtinai gerai išsilaikęs miesto centras išliko nepaliestas daugiau nei tūkstantmetį.

Naujai atrasta vietovė pavadinta Minanbé, kas jukatėkų majų kalba reiškia „nėra kelio“. Ją identifikavo Meksikos ir Slovėnijos tyrėjų komanda, vadovaujama Slovėnijos mokslų ir menų akademijos Tyrimų centro archeologo Ivano Šprajco. Šis radinys yra tris dešimtmečius Centrinėse majų žemumose vykdytų archeologinių tyrimų rezultatas.

Miestas yra nuošalioje rezervato dalyje, kurioje dėl tankios augmenijos ir miško kirtimų bei kelių nebuvimo išliko nepastebėtas. Kad pasiektų vietovę, archeologai džiunglėse išsikirto penkių kilometrų maršrutą, o toliau keliavo visureigiais bei pėsčiomis. Pasak I. Šprajco, per pastaruosius trejus metus tai yra pirmoji jų rasta visiškai marodierių neapiplėšta ir nepažeista vieta, kas tyrėjams buvo netikėta.

Lauko darbai buvo vykdomi gavus Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) leidimą. Tyrimų metu buvo orientuojamasi į teritoriją, esančią į vakarus nuo Chactūno – didelio majų centro, kurį ta pati komanda rado 2013 metais. Mokslininkai stebėjimui naudojo ore esančią LiDAR technologiją, leidžiančią po miško danga aptikti paslėptus archeologinius objektus, o vėliau juos patikrino ant žemės.

LiDAR duomenys iš pradžių parodė maždaug 15 hektarų ploto gyvenvietę. Tolesni tyrimai patvirtino, kad tai didelis miesto centras su aikštėmis, ceremonialais, rūmų pastatais, terasomis ir išvystyta vandens valdymo sistema, apimančia šlapynes bei hidraulinius kanalus.

Tarp reikšmingiausių radinių – piramidinė šventykla, iškilusi daugiau nei 13 metrų virš aplinkinio reljefo. Archeologo Vitano Vujanovičiaus teigimu, struktūra turi būdingų Río Bec architektūrinio stiliaus bruožų: smulkaus mūro elementų, dekoratyvinių fasado plokščių bei stačių laiptų. Tai pirmasis kartas šiame regione, kai užfiksuota gerai išsilaikiusi šventykla, tiesiogiai susijusi su stela, kurioje išraižyti hieroglifai.

Iš viso tyrėjai dokumentavo 14 monumentų – stelų ir altorių, papuoštų ikonografija bei hieroglifų įrašais. Vienoje iš jų, pavadintoje Stela 1, pavaizduota galvos nukirtimo scena, kurioje figūra laiko geležtę virš belaisvio.

Atlikus fotogrametrinius tyrimus ir sudarius skaitmeninius trimačius modelius, epigrafas Octavio Esparza Olguínas nustatė, kad kalendorinis glifas Steloje 1 fiksuoja 5 Ajaw datą, atitinkančią 849 m. po Kristaus. Tai rodo, kad paminklai buvo pastatyti Terminalinio klasikinio laikotarpio metu, prieš pat masinį majų miestų apleidimą X amžiuje.

Kitas monumentas (Monumentas 6) turi įrašų, kurie, preliminariai, gali būti datuojami VII amžiaus pabaiga po Kr. Jei tai pasitvirtins, tai bus seniausias datuotas paminklas šioje apylinkėje.

Mokslininkų teigimu, Minanbé atradimas suteikia naujų duomenų apie Vėlyvojo klasikinio laikotarpio majų žemumų žemės ūkio ir politinį kraštovaizdį. Miestas tikriausiai atliko svarbų vaidmenį platesniame žemės ūkio gamybos ir prekybos tinkle.

Kartu ši vieta kelia naujų klausimų apie paskutinius majų okupacijos amžius regione – šiuo metu tiriama, ar Terminaliniu klasikiniu laikotarpiu į regioną galėjo atvykti grupės iš Jukatano pusiasalio šiaurės.

Šaltinis: INAH (Instituto Nacional de Antropología e Historia)