infa.lt

Foto: infa.lt

Seimas pradėjo svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma iš esmės keisti E. Sveikatos sistemos valdyseną ir finansavimo modelį. Didžiausias numatomas lūžis – sistemos išlaikymą ir plėtrą siūloma perduoti Valstybinei ligonių kasai (VLK) ir nuolat finansuoti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, atsisakant iki šiol įprasto, bet cikliško ES struktūrinių fondų bei valstybės biudžeto finansavimo.

Pristatydama iniciatyvą, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė pažymėjo, kad poreikis reformai iškilo po Registrų centro duomenų nutekėjimo skandalo.

Pasak projekto rengėjų, dabartinis finansavimo modelis iš ES fondų nėra stabilus, priklauso nuo projektų terminų, verčia nuolat skelbti ilgai trunkančius viešuosius pirkimus ir samdyti išorės paslaugų teikėjus, todėl sunku išlaikyti nuolatinius IT specialistus.

Teigiama, kad užsitikrinus nuolatinį finansavimą iš apdraustųjų lėšų fondo (PSDF), VLK galės pati telkti ir išlaikyti specialistus, turinčius tiek medicininių, tiek informacinių technologijų žinių, taip mažinant priklausomybę nuo išorės pirkimų ir užtikrinant tvarią E. Sveikatos plėtrą.

Vietoj nuobaudų – skatinimo sistema už duomenų kokybę

Įstatymų projektais taip pat siūloma keisti strategiją santykiuose su gydymo įstaigomis – atsisakoma idėjos bausti asmens sveikatos priežiūros įstaigas už nepakankamą duomenų kokybę.

Vietoj to bus nustatytas teisinis reguliavimas, skatinantis įstaigas didinti duomenų skaitmenizavimą ir saugą jau pirminiame etape.

Projekte numatyti trys skaitmenizavimo ir saugos lygiai:

• Bazinis
• Vidutinis
• Aukštasis

Valstybės ir savivaldybių viešosios bei biudžetinės įstaigos, sudariusios sutartis su VLK ir pasiekusios vidutinį bei aukštą lygį, bus skatinamos finansiškai. Vertinimo tvarką nustatys Vyriausybė, o skatinimo tvarką – Sveikatos apsaugos ministerija.

Rizika pacientams: ar IT infrastruktūra nepraris gydymui skirtų lėšų?

Nors projekto autoriai reformą pristato kaip stabilumo garantą, toks modelio keitimas kelia rimtų klausimų dėl realių PSDF lėšų panaudojimo. Kritikai ir ekonomikos apžvalgininkai pastebi, kad perkėlus E.Eveikatos išlaikymą ant privalomojo draudimo pečių, atsiranda rizika sukurti naują, jokių išorinių ES rėmų nebevaržomą biurokratų ir techninio personalo armiją.

Kadangi IT sistemų plėtrai ir darbuotojų išlaikymui lėšos bus imamos tiesiai iš apdraustųjų žmonių įnašų, kyla reali grėsmė, kad techninis sistemos aptarnavimas bus finansuojamas tų pinigų sąskaita, kurie turėtų virsti kompensuojamais vaistais, trumpesnėmis eilėmis pas gydytojus ar geresniu pačių sveikatos paslaugų prieinamumu.

Tiesus kelias į naują mokesčių didinimą

Apžvalgininkai perspėja, kad šis žingsnis yra tiesiogiai susijęs su bendra valdančiųjų strategija didinti mokesčių naštą. Tik vakar plačiai aptarėme sprendimą apmokestinti net „orines“, realiai dar neuždirbtas pajamas, o E.Sveikatos modelio keitimas rodo modelį, kur ir kaip tie papildomi pinigai galėtų būti sudeginti.

Augant naujai biurokratų ir savų „specialistų“ armijai, kurios nebestabdys jokie ES terminai ir auditai, VLK ir PSDF finansiniai poreikiai didės geometrine progresija. Kai lėšų gydymui vėl pritrūks, valdžia turės idealų pretekstą dar labiau užsukti mokesčių varžtus dirbantiems gyventojams, teisindamasi „nemokama medicina“.

Tai yra sisteminis strateginis žingsnis, kuris, sparčiai senstant visuomenei ir traukiantis dirbančiųjų bazei, artina visos sistemos kolapsą. Kadangi E.Sveikata yra kritinė valstybės infrastruktūra, jos veikimo sustabdyti nebus galima – valstybė privalės mokėti bet kokią kainą.

Tačiau Lietuva yra per maža, kad turėtų resursų amortizuoti tokias klaidas: mokesčių didinimo limitas jau pasiektas, o tolesnis varžtų veržimas, siekiant išlaikyti išpūstą aparatą, neišvengiamai išprovokuos socialinį sprogimą arba visišką medicinos paslaugų finansavimo griūtį.

Iniciatoriai žada mažesnę administracinę naštą

Įstatymo projekto rengėjų teigimu, naujasis modelis leis efektyviau integruoti ir įvertinti kelias esamas sistemas: bendrąją E.Sveikatą, Išankstinės pacientų registracijos informacinę sistemą (IPR IS) bei privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“.

Tikimasi optimizuoti duomenų tvarkymą, išvengti perteklinio informacijos dubliavimo ir taip sumažinti administracinę naštą medikams bei įstaigoms.

Po pateikimo už šiuos pakeitimus balsavo 63 Seimo nariai, prieš buvo 20, o 12 parlamentarų susilaikė. Toliau projektas bus svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komitete, taip pat nuspręsta prašyti Vyriausybės išvados bei antikorupcinio vertinimo.

Prie šio klausimo Seimas planuoja grįžti rudens sesijoje.