infa.lt

Europos Sąjungos Taryba penktadienį dar 12 mėnesių – iki 2027 metų liepos 31 dienos – pratęsė ribojamąsias priemones, taikomas Rusijos Federacijai dėl karo Ukrainoje. Šis sprendimas priimtas remiantis birželio 18–19 dienomis vykusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo išvadomis, kur ES lyderiai pritarė ekonominių sankcijų pratęsimui.

Šios ekonominės priemonės pirmą kartą buvo įvestos dar 2014 metais, o nuo 2022 metų vasario mėnesio, reaguojant į Rusijos karą prieš Ukrainą, buvo reikšmingai išplėstos. Nuo Rusijos invazijos pradžios ES jau yra priėmusi 20 precedento neturinčių sankcijų paketų.

Dabartiniai ribojimai apima esminius sektorius, įskaitant prekybą, finansus, energetiką ir dvejopo naudojimo technologijas. Sankcijomis taip pat draudžiama importuoti ar gabenti jūra gabenamą žaliavinę naftą bei tam tikrus naftos produktus iš Rusijos į ES, taikomas draudimas vykdyti sandorius su keliomis finansinėmis institucijomis bei kriptovaliutų paslaugų teikėjais Rusijoje ir trečiosiose šalyse.

Taip pat Europos Sąjungoje lieka sustabdytas kelių Kremliaus remiamų informacijos kanalų transliavimas ir jų licencijos. Papildomai taikomos specifinės priemonės, leidžiančios ES kovoti su sankcijų apėjimu.

ES Taryba* pabrėžia, kad dabartinės priemonės bus išlaikytos, o ES yra pasirengusi imtis papildomų žingsnių tol, kol Rusijos Federacija tęs savo neteisėtus veiksmus ir tarptautinės teisės pažeidimus.

Raginimas priimti 21-ąjį sankcijų paketą

Be ekonominių sankcijų, ES taiko ir kitokio pobūdžio priemones: ribojimus ekonominiams ryšiams su aneksuotu Krymu ir Sevastopolio miestu bei vyriausybės nekontroliuojamomis Ukrainos teritorijomis Donecko, Chersono, Luhansko ir Zaporožės srityse. Taip pat taikomos individualios ribojamosios priemonės (turto įšaldymas ir kelionių apribojimai) plačiam asmenų bei subjektų ratui bei diplomatinės priemonės.

Birželio 18 dienos išvadose Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino savo tvirtą ir nepajudinamą paramą Ukrainos nepriklausomybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

ES, koordinuodama veiksmus su bendraminčiais partneriais ir sąjungininkais, toliau žada teikti visapusišką politinę, finansinę, ekonominę, humanitarinę, karinę ir diplomatinę pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms.

EVT taip pat pareiškė esanti pasiryžusi toliau didinti spaudimą Rusijai ir silpninti jos karo ekonomiką, kad ši nutrauktų karą ir įsitrauktų į prasmingas taikos derybas. Vadovai dar kartą pabrėžė būtinybę toliau mažinti Rusijos pajamas iš energetikos sektoriaus, pažaboti jos „šešėlinio laivyno“ operacijas, dar labiau apriboti bankų sistemą ir paragino sparčiai priimti 21-ąjį sankcijų paketą.

Europos Vadovų Taryba palaiko diplomatines pastangas užbaigti karą ir pabrėžia ES pasirengimą stiprinti savo vaidmenį šiame kontekste, siekiant skatinti taiką, kaip numatyta Sutartyse.

Pažymima, kad Europa atliks pagrindinį vaidmenį būsimame sureguliavime ir yra pasirengusi ginti savo interesus.

*ES Taryba – tai ES šalių narių užsienio reikalų ministrai. Lietuvą joje atstovauja Kęstutis Budrys.

EVT – prezidentų taryba, kuri priima sprendimą dėl sankcijų įvedimo, o ES taryba (URM ministrai) jas patvirtina.