infa.lt

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino naują Slaugytojo padėjėjo veiklos reikalavimų aprašą, kuriuo iš esmės keičiamas slaugos komandų darbo pasidalijimas Lietuvos gydymo įstaigose.

Nuo liepos 1 d. įsigaliojantis sveikatos apsaugos ministrės Marijos Jokubauskienės pasirašytas įsakymas suteikia teisę slaugytojų padėjėjams atlikti dalį klinikinių funkcijų, kurios iki šiol buvo išimtinė licencijuotų slaugytojų kompetencija.

Sveikatos apsaugos ministrės patarėja Jurgita Platakytė pripažįsta, kad tokį žingsnį žengti paskatino kritinis slaugytojų stygius tiek ambulatoriniame lygmenyje, tiek stacionaruose. Oficialiu vertinimu, pertvarka siekiama nuimti techninį krūvį nuo slaugytojų, kad šie galėtų susitelkti į sudėtingesnes intervencijas ir koordinavimą.

Naujos kompetencijos: nuo gliukozės matavimo iki injekcijų

Nuo liepos pradžios slaugytojų padėjėjams pavedama atsakomybė už ilgą sąrašą procedūrų, tiesiogiai susijusių su paciento būklės stebėjimu bei medikamentų skyrimu.

Papildytas aprašas jiems priskiria pareigą:

• Injekcijos ir kateteriai: Atlikti antikoaguliantų injekcijasį švirkštu, pašalinti periferinės venos kateterį bei atjungti lašelinės infuzijos sistemą;
• Diagnostika ir matavimai: Gliukomačiu matuoti ir registruoti gliukozės kiekį kapiliariniame kraujyje, taip pat vertinti bei registruoti paciento kraujo prisotinimą deguonimi (saturaciją);
• Vaistų administravimas: Sulašinti lašus į akis, nosį bei ausis, užtepti gydomuosius tepalus bei įkišti rektalinę žvakutę;
• Asistavimas: Padėti pacientui tiesioginių medicininių intervencijų ir procedūrų metu.

Teisinis paradoksas: kas atsakys už galimas komplikacijas?

Teisės ir medicinos ekspertai įžvelgia ir rimtą juridinę riziką. Slaugytojo padėjėjo profesijai nereikalinga medicinos praktikos licencija, o jų pasirengimas neapima gilių anatomijos ar patofiziologijos studijų.

Suteikiant teisę atlikti intervencines procedūras (leisti injekcijas, šalinti kateterius), kyla klausimas dėl teisinės atsakomybės: ar galima darbuotoją kaltinti dėl pasekmių, kurių jis, neturėdamas bazinio mediko išsilavinimo, objektyviai nesugebėtų nei numatyti, nei laiku diagnozuoti?

Tikėtina, kad reali teisinė našta už galimas klaidas vis tiek nuguls ant gydymo įstaigų vadovų bei komandai vadovaujančių licencijuotų slaugytojų pečių.

Įvedama privaloma kvalifikacijos tobulinimo prievolė

Kartu su išplėstomis funkcijomis slaugytojų padėjėjams pirmą kartą nustatoma prievolė nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją. Jiems numatytas reikalavimas mokytis ne mažiau kaip 6 valandas per metus (arba bent 30 valandų per penkerių metų laikotarpį).

Mokymams bus leidžiama rinktis tiek išorines programas, tiek vidinius įstaigų kursus.

SAM praneša, kad nuo kitų metų sveikatos priežiūros specialistų, įskaitant ir padėjėjus, kvalifikacijos kėlimo finansavimui planuojama numatyti apie 5 mln. eurų.

Šešių valandų paradoksas: tobulinama tai, ko nėra?

Profesinės sąjungos ir medikų bendruomenė skeptiškai vertina ir naująją prievolę slaugytojų padėjėjams tobulinti kvalifikaciją po 6 valandas per metus.

Kritikai pastebi loginę klaidą: slaugytojo padėjėjas neturi bazinio medicininio išsilavinimo ar licencijos, tad formalus vienos dienos seminaras per metus objektyviai negali suteikti fundamentalių medicinos žinių, reikalingų intervencinėms procedūroms atlikti.

Įtariama, kad tokia minimali valandų kartelė yra labiau biurokratinis įrankis teisinei atsakomybei perkelti, nei reali garantija, kad pacientai gaus saugias ir profesionalias paslaugas.

Derybos dėl darbo sąlygų tęsiasi

Ministerija akcentuoja, kad šie pakeitimai yra dalis platesnio plano pertvarkyti slaugos paslaugų organizavimą, pripažįstant, jog ne visoms techninėms funkcijoms atlikti būtinas pilnas slaugytojo išsilavinimas.

Šiuo metu slaugytojų padėjėjams galioja Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinė sutartis.

SAM šiuo metu vykdo derybas su medikų profesinėmis sąjungomis dėl bendro darbo sąlygų gerinimo, po kurių sutartis bus atnaujinta.