infa.lt

Frydrichas Mercas – G7 2026 Prancūzijoje – AP vaizdo įrašo kadras

Garsusis vokiečių filosofas Gottfriedas Leibnizas kadaise teigė, kad kiekviena individuali substancija atspindi visą pasaulį. Žvelgiant į šiandieninę Europos Sąjungos situaciją, ši taisyklė pasitvirtina idealiai: dabartinė Vokietijos ekonominė bei politinė aklavietė preciziškai atspindi viso Senojo žemyno bėdas, rašo „Euractiv“ leidinys.

Kaip didžiausia ir labiausiai industrializuota ES narė, Vokietija yra itin pažeidžiama dėl bendrų bloko problemų – aukštų energijos kainų, griežtų JAV tarifų ir agresyvios Kinijos gamintojų konkurencijos. Tačiau esmė gilesnė: Europa praranda svorį pasaulyje, o Vokietija praranda svorį pačioje Europoje.

Drastiškas svorio kritimas skaičiuose

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenys rodo liūdną tendenciją. Nuo 1980 m. dabartinių 27 ES valstybių narių dalis pasaulio ekonomikoje susitraukė perpus – nuo 27,43% iki vos 13,99% 2025 metais.

Vokietijos nuosmukis tame pačiame kontekste yra dar staigesnis: Berlyno dalis pasaulio gamyboje per tą patį laikotarpį smuko nuo 6,98% iki 2,94%. Tai reiškia, kad Vokietijos sukuriamo BVP dalis pačioje Europos Sąjungoje susitraukė nuo daugiau nei ketvirtadalio iki vos penktadalio.

Kol Indija, Kinija ir net kai kurios kitos ES šalys pastaraisiais metais augo, Vokietijos ekonomika nuo 2019 m. iš esmės stagnuoja.

Ekonominis silpnumas virsta politiniu paralyžiumi

Mažėjanti Berlyno ekonominė galia akivaizdžiai pakirto šalies politinę įtaką Briuselyje ir už jo ribų. Tai liudija pastarojo meto diplomatiniai pralaimėjimai:

• Berlynas nesugebėjo užkirsti kelio ES tarifams kiniškiems elektromobiliams.
• Vokietijos bandymą panaudoti 210 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos turtą blokavo maža Belgija.
• Berlyno siūlymą paspartinti Ukrainos stojimą į ES (su dalinėmis teisėmis) piktai atmetė pats Kijevas.
• Griežtą Vokietijos pasipriešinimą ES fiskalinių taisyklių švelninimui Briuselis tiesiog ignoravo, kad įtiktų išlaidžiai Italijai.

Kritikai ir analitikai, pavyzdžiui, Vokietijos užsienio ryšių tarybos Europos centro vadovė Linn Selle, pastebi, kad dėl to kaltas ne tik ekonominis fonas, bet ir lyderystės bei politinės iniciatyvos stoka Berlyne, kurį šiuo metu valdo kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz). Vokietija tiesiog nebėra pasiruošusi prisiimti rizikos.

Galia juda tolyn nuo Berlyno, tačiau nekrypsta į niekur

Daugelis mažesnių ES šalių ilgai skundėsi Berlyno ir Paryžiaus diktatu, o besivystančios pasaulio šalys (BRICS) džiaugiasi „daugiapoliu pasauliu“. Tačiau Europos laukia kitas pavojus – nauji galios centrai ES viduje tiesiog nesusikuria.

Nors Ispanijos ekonomika pastaruoju metu augo sparčiau, o Lenkija vykdo milžinišką karinę plėtrą ir veikia kaip rytinis Europos skydas prieš Rusiją, nė viena iš jų neperėmė lyderio vaidmens.

„Galia traukiasi iš Paryžiaus ir Berlyno, tačiau ji nekrypsta į jokią konkrečią vietą“, – teigia L. Selle.

Tai puikiai įrodė šios savaitės ES viršūnių susitikimas Briuselyje, kur lyderiai nesutarė praktiškai jokiu klausimu – pradedant plėtra bei migracija, baigiant Rusija ir ilgalaikiu ES biudžetu. Kadangi nėra aiškaus vedlio, bloko sprendimai tiesiog nejuda iš vietos.

Ne daugiapolis, o fragmentuotas pasaulis

Europos politikos centro vadovas Fabianas Zuleegis pabrėžia, kad dabartinį procesą tiksliau vadinti ne „daugiapoliškumu“, o „fragmentacija“. Daugiapoliškumas reikštų galios persislinkimą į kitus stabilius centrus, o dabar tiesiog tampa vis sunkiau priimti bendrus kolektyvinius sprendimus.

Kinijos iškilimas rodo ne multipoliarizmą, o geriausiu atveju grįžimą prie dvipolio (JAV ir Kinijos) pasaulio modelio.

Struktūrinės jėgos – augantis ekonominis nacionalizmas, populizmas ir didžiųjų valstybių konkurencija – gilina šią fragmentaciją. Norint ją sušvelninti, reikia politinės drąsos ir stipraus visuomenės palaikymo, o to dabartiniams Europos vadovams labiausiai ir trūksta.

Lyderių paralyžius tik dar labiau maitina populistus, kuriems tampa lengva badyti pirštais į rezultatų nedemonstruojančią valdžią.

Trumpai iš ekonomikos srauto

• Briuselis ragina bankus rizikuoti: Nutekėjusi Europos Komisijos bankų konkurencingumo ataskaita rodo, kad ES ragins prižiūrėtojus atsisakyti „nulinės rizikos tolerancijos“ kultūros, siekiant atgaivinti finansų sektorių ir paskatinti visos ES ekonomikos augimą. Oficialus dokumentas pasirodys liepą.
• Verslas skambina pavojaus varpais: „BusinessEurope“ lobistai sumažino ES ekonomikos augimo prognozę iki 1,2% šiais metais, įspėdami dėl aukštų energijos kainų ir geopolitinio neapibrėžtumo poveikio investicijoms.
• ES ir Kinijos santykiai pasiekė virimo tašką: Nors viršūnių susitikime Briuselyje planuota gilintis į įtemptus santykius su Pekinu, lyderių dėmesį nukreipė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa, pavedęs savo komandai neoficialiai zonduoti kontaktus su Kremliumi.