infa.lt

Antrojo pasaulinio karo metu Japonijos kariuomenė, naudodama dešimtis nepažymėtų laivų, pervežė daugiau nei 62 000 karo belaisvių. Vokietijos federalinis archyvas

Mokslininkų ir narų komanda Filipinų pakrantėje, netoli Zambaleso provincijos, surado nuskendusį Japonijos imperijos laivą „Hōfuku Maru“. Šis laivas, kurį 1944 m. rugsėjo 21 d. per klaidą subombardavo JAV karo lėktuvai, nusinešė daugiau nei tūkstančio sąjungininkų karo belaisvių gyvybes, praneša CNN kanalas.

Šis radinys užbaigia dešimtmečius trukusias aukų šeimų paieškas, o pati laivo istorija atveria vieną baisiausių ir mažiausiai žinomų Antrojo pasaulinio karo puslapių.

Tragedija Pietų Kinijos jūroje

1944 m. rudenį „Hōfuku Maru“ plaukė vilkstinėje per Pietų Kinijos jūrą, gabendamas apie 1 200 Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų karo belaisvių iš Singapūro į Japoniją, kur jie turėjo dirbti gamyklose ir kasyklose. Kadangi laivas nebuvo pažymėtas jokiais specialiais ženklais, rodančiais, kad jame yra belaisviai, JAV bombonešiai jį palaikė įprastu kariniu krovinių transporteriu ir paleido keturias torpedas.

Viena iš jų pataikė tiksliai į tikslą. Laivas lūžo pusiau ir nuskendo per kelias minutes. Dauguma triumuose uždarytų belaisvių neturėjo jokių šansų išsigelbėti. Išsigelbėti pavyko tik maždaug 200 išsekusių ir ligotų žmonių, o tiksli laivo nuskendimo vieta giliuose vandenyse liko nežinoma beveik 80 metų.

„Pragaro laivai“: baisios sąlygos triumose

Japonijos kariuomenė Antrojo pasaulinio karo metais naudojo 56 nepaženklintus laivus, istorijoje gavusius „pragaro laivų“ (hell ships) pavadinimą. Jais buvo pergabenta daugiau nei 62 000 sąjungininkų belaisvių. Dėl informacijos stokos pačių sąjungininkų ugnis nuskandino 19 tokių laivų.

Prieš mirtį išsigelbėjusių britų karininkų liudijimai karo nusikaltimų tribunole Singapūre atskleidė protu nesuvokiamas sąlygas laive. Maždaug 1 000 britų ir 250 olandų buvo sugrūsti į du metalinius triumus. Karštis buvo nepakeliamas, vyrai gulėdavo pakaitomis, nes visiems neužteko vietos. Kiekvienam žmogui per dieną tekdavo vos stiklinė vandens.

„Sąlygos laive tapo siaubingos. Buvo įprasta matyti belaisvius, valgančius maistą vos už poros metrų nuo lavono, ruošiamo laidojimui. Likus dienai iki išplaukimo, daugiau nei trečdalis vyrų negalėjo paeiti be pagalbos“, – vėliau teisme liudijo kapitonas Nigelas Evansas.
Po šių procesų atsakingas Japonijos armijos puskarininkis Jotani Kitaichi buvo nuteistas mirties bausme pakariant.

Istorinis dokumentas – esminis įrodymas

Oficialūs įrašai apie laivo žūtį buvo netikslūs, o sąjungininkų ataskaitos nurodė tik apytikres koordinates. Tačiau proveržis įvyko 2025 m. birželį, kai tyrėjas Johnas Duresky suskaitmenintuose Japonijos kariniuose archyvuose aptiko dokumentą, kurį parašė vilkstinės priekinio laivo karininkai. Jame buvo tikslus žemėlapis ir laiko skalė.

Šiuos duomenis tyrėjai palygino su JAV lėktuvnešio „USS Bunker Hill“ kovos ataskaita. Paaiškėjo, kad reali laivo žūties vieta buvo nutolusi daugiau nei 48 kilometrus nuo tos, kuri buvo spėjama iki šiol. Vietos žvejai mokslininkams taip pat patvirtino, kad toje vietoje ilgus metus žinojo esant didelį nuskendusį objektą.

Radinį dengia vulkaniniai pelenai

Gavus Nyderlandų kultūros paveldo agentūros finansavimą, praėjusią žiemą buvo atlikti pirminiai sonarų tyrimai ir narų nusileidimai. Laivo liekanos aptiktos maždaug 50 metrų gylyje.

Identifikaciją stipriai apsunkino tai, kad laivą pamažu smėliu ir purvu užpila vulkaniniai pelenai, likę po galingo Pinatubo ugnikalnio išsiveržimo 1991 metais.

Vis dėlto, 2026 m. pradžioje pasitelkus povandeninės archeologijos specialistus ir specialią kompiuterinę programinę įrangą, pavyko sukurti 3D modelį. Laivo dydis, stiebų ir krovinių skyrių išsidėstymas visiškai sutapo su 1919 m. statyto „Hōfuku Maru“ brėžiniais.

Birželio 8 d. Nyderlandų kultūros paveldo agentūra oficialiai patvirtino, kad radinys „beveik neabejotinai“ yra ieškomasis laivas.

Vieta liks neliečiama

Narai patvirtino, kad laivo deniuose matė žmonių palaikų liekanas, tačiau į pačius triumus nuspręsta nelįsti. Kadangi laivas oficialiai pripažintas karo kapaviete, jokie kasybos ar iškėlimo darbai iš pagarbos aukoms nebus vykdomi.

Tikslios koordinačių vietos viešai neskelbiamos siekiant apsaugoti objektą nuo lobių ieškotojų. Nyderlandų, JK ir Filipinų vyriausybės šiuo metu sprendžia, kaip tinkamai įamžinti šioje vietoje žuvusių karių atminimą.