infa.lt

Ekstremalios vasaros bangos gali tapti rimtu stabdžiu didžiausių Europos šalių ekonomikos augimui dėl krentančio darbo našumo ir išaugusio vėsinimo poreikio, rodo naujausia draudimo bendrovės „Allianz Trade“ (iki 2022 m. buvo „Euler Hermes“) ekonominio-matematinio modeliavimo pagrindu parengta ataskaita.

Skaičiuojama, kad labiausiai karščio pažeidžiamose šalyse bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2030 metų dėl šių priežasčių gali susitraukti nuo 5 iki 7 procentų, praneša „Euronews“ leidinys.

Atliekant šį tyrimą, analitikai rėmėsi prielaida, kad 2026–2030 m. laikotarpiu bus fiksuojamas nuolatinis ekstremalių karščių augimas, pasiekiantis šalių istorinių rekordų lygį. Pagal šį modelį, Prancūzija patirtų didžiausių nuostolių Europoje – per ateinančius penkerius metus jie gali pasiekti 240 mlrd. dolerių (209 mlrd. eurų).

Italijai prognozuojami 147 mlrd. dolerių, Vokietijai – 131 mlrd. dolerių, o Ispanijai – 120 mlrd. dolerių nuostoliai.

Šios prognozės atkartoja Europos Centrinio Banko (ECB) anksčiau išreikštą susirūpinimą. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas R. Lane’as pabrėžė, kad globalus atšilimas sukelia apčiuopiamą ekonominę žalą, ir nurodė, jog pagal skaičiavimus, pasaulinis BVP vienam gyventojui šiandien būtų daugiau nei 20% didesnis, jei 1960–2019 m. nebūtų vykęs visuotinis atšilimas. (Jis naudoja būtent globalaus atšilimo terminą)

Krentantis našumas ir energetinis spaudimas

„Allianz Trade“ sumodeliuotais duomenimis, kai aplinkos temperatūra viršija 30 °C ribą, darbo našumas krenta maždaug po 3 procentus su kiekvienu papildomu laipsniu. Labiausiai nukenčia statybų, gamyklų, logistikos ir žemės ūkio sektorių darbuotojai. Kartu fiksuojama, kad kiekvienas papildomas laipsnis virš 30 °C padidina energijos poreikį vėsinimui apie 1,2 procento.

Karštis taip pat kelia tiesioginę riziką energetikos sistemoms. Europos elektros generacija vis dar stipriai priklauso nuo termoelektrinių šaltinių – dujų (51%), branduolinės energijos (18%) ir anglies (17%), kurių vėsinimo efektyvumui reikalingas vanduo.

Kaip pavyzdys pateikiama 2019 m. Prancūzijos karščio banga, kai teko riboti atominių jėgainių elektros gamybą, o tai sukėlė staigų elektros kainų šuolį rinkoje.

Be to, prognozuojamas neigiamas poveikis investicijoms – fiksuoto kapitalo formavimas paveiktose šalyse vidutiniškai gali smukti 8 procentais, nes verslas, matydamas mažėjančią grąžą, linkęs karpyti ilgalaikes išlaidas.

Grėsmė viešiesiems finansams ir deficitų riboms

Ataskaitoje įspėjama, kad karščio sukeliami šokai gali paskatinti stagfliacijos spaudimą – vienu metu augančią infliaciją ir nedarbą. Tai sukeltų papildomų iššūkių euro zonos monetarinei politikai.

Smunkantis ekonominis aktyvumas reikštų mažesnes mokesčių pajamas valstybių biudžetams, o išlaidos sveikatos apsaugai bei skubiam infrastruktūros remontui tik augtų. Skaičiuojama, kad metiniai mokesčių praradimai Prancūzijoje gali siekti 1,8%, Italijoje ir Ispanijoje – 1,3%, Vokietijoje – 0,7 proc.

Dėl šio papildomo fiskalinio spaudimo Italijai ir Ispanijai kyla rizika viršyti ES Mastrichto sutartyje numatytą biudžeto deficito ribą. Prancūzija, kurios biudžeto deficitas ir taip prognozuojamas ties 4,9% BVP riba, gali susidurti su papildoma našta, prilygstančia 2,2% BVP.

Modelio autoriai daro matematinę išvadą, kad nei viena didžioji Europos ekonomika šiuo metu nėra pilnai pasirengusi tokioms ekstremalioms pasekmėms. Nors dauguma šalių turi adaptacijos strategijas, joms trūksta ilgalaikio finansavimo, o vyriausybės dažniausiai remiasi tik skubiomis išlaidomis jau įvykus faktinėms karščio bangoms.

infa.lt: Ši ekonominio-matematinio modeliavimo pagrindu parengta ataskaita pagrįsta linijiniu modeliu, apytiksliai pagal formulę „y = ax + b“, kuris numato, kad niekas nesikeis – t.y. kylant temperatūrai, sąlygos išliks tos pačios, kokios buvo modelio pagrindu paimtuose pavyzdžiuose.

Nesenas, skandalingai pagarsėjusių Londono imperatoriškojo koledžo (Imperial College London, vadovavo profesorius Neil Ferguson,) modeliavimų pavyzdys, kalbant apie mirtingumą COVID pandemijos metu – tą iliustruoja pakankamai iškalbingai.

Verslas, technologijos ir žmonės nesėdi rankų sudėję ir nelaukia, kol juos iškepins ar kol jie  bankrutuos. Per ateinančius penkerius metus nusimato (vyksta jau dabar):

• Prisitaikymas (Adaptacija): Gamyklos ir logistikos centrai diegia efektyvesnes vėsinimo sistemas, keičia darbo valandas į ankstyvą rytą ar naktį (kaip, beje, dabar daro Pietų Europos statybininkai).
• Technologinis šuolis: Elektros tinklai ir vėsinimo įranga tampa radikaliai efektyvesni, o atsinaujinanti energetika (ypač Saulės energija, kuri generuoja piką būtent tada, kai karščiausia) keičia senas termoelektrines jėgaines, kurios priklausomos nuo upių vandens.
• Struktūriniai pokyčiai: Ekonomikos skaitmenizuojasi, keičiasi fizinio darbo santykis BVP struktūroje.

Todėl žiūrėti į tokias matematiniu modeliavimo pagrindu pagrįstas ataskaitas kaip į faktinį ateities žemėlapį – būtų klaida. Tai labiau teorinis didelės draudimo bendrovės bandymas parduoti rizikos valdymo produktus ir sukurti triukšmą žiniasklaidoje, o ne realybė, kuri mus ištiks po 2030 metų.