infa.lt

G7 2026 – Antonio Costa ir Ursula von der Leyen, nugara į kamerą stovi Giorgia Meloni | AP video kadras

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį sulaukė griežto perspėjimo iš Europos Komisijos (EK): nesugebėjimas susitarti dėl naujų bendrijos lygio mokesčių gali lemti drastišką išlaidų karpymą iki 40 procentų kitame ilgalaikiame 2028–2034 metų biudžete.

Ši oficiali EK analizė valstybių narių vadovams buvo pristatyta per pirmąsias lyderių diskusijas dėl būsimų išlaidų rėmų, praneša „Euractiv“ leidinys.

Europos Komisija planuoja kasmet surinkti po 66 milijardus eurų per naujus visai ES taikomus mokesčius, kad padengtų numatytas išlaidas.

Nepasiekus konsensuso, finansinę skylę tektų lopyti arba didinant tiesioginius šalių narių įnašus (tam griežtai priešinasi didžiosios valstybės-donorės), arba fiksuoti masinį finansavimo mažinimą.

Grėsmė žemės ūkiui ir studentų mainams

ES diplomato teigimu, EK vertinimas rodo, kad nesėkmės atveju lauktų „40% karpymas visose srityse“, įskaitant tokias tradicines ir politiškai jautrias sritis kaip žemės ūkis (tai ypač skaudžiai paliestų Prancūziją).

Jei žemės ūkio ir sanglaudos (paramos regionams) fondai būtų apsaugoti nuo mažinimo, vadinamųjų „modernizavimo“ programų biudžetai turėtų trauktis net iki 80 procentų.

Ši sąvoka naujajame ES biudžete apima svarbiausius prioritetus: konkurencingumą bei saugumą.

Tokiu scenarijumi flagmaninė ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizon“ susitrauktų perpus, o studentų mainų programa „Erasmus“ netektų maždaug trečdalio finansavimo.

Šalių pozicijos visiškai išsiskiria

Iš viso EK siekia suformuoti beveik 2 trilijonų eurų biudžetą, tačiau šalys lieka giliai susiskaldžiusios dėl penkių naujų pajamų šaltinių, kuriuos Briuselis pasiūlė dar praėjusių metų liepą (tarp jų – mokesčiai tabakui, elektroninėms atliekoms, korporacijoms bei mokesčiai, susieti su anglies dioksido apmokestinimu ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis).

Valstybių narių pozicijos šiuo klausimu yra visiškai priešingos:

• Prancūzija pareiškė, kad nepasirašys jokio biudžeto susitarimo, jei jame nebus numatyti nauji ES mokesčiai.
• Švedija ir Austrija į naujus mokesčius žiūri skeptiškai.
• Lenkija ir Italija griežtai blokuoja mokesčius, susietus su šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis.
• Vokietija (ir daugelis kitų narių) kategoriškai priešinasi bendram korporaciniam mokesčiui.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa paragino šalis skubiai ieškoti progreso, įspėdamas, kad priešingu atveju pasiekti galutinį susitarimą iki šių metų pabaigos taps nebeįmanoma.