infa.lt

Foto: SAM

Seimas priėmė Medicinos praktikos įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtino papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas. Į jas įstoję jaunieji gydytojai sutartimi įsipareigos baigę studijas 5 metus dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigoje toje apskrityje, kurioje trūksta atitinkamos profesinės kvalifikacijos specialistų.

Už teisės akto pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 8 parlamentarai.

Suteikiama papildoma pasirinkimo galimybė

Iki šiol stojantieji į rezidentūrą galėjo rinktis iš trijų variantų: valstybės finansuojamos vietos be įsipareigojimų, valstybės nefinansuojamos vietos be įsipareigojimų arba valstybės nefinansuojamos vietos, kai už studijas moka konkreti gydymo įstaiga ar savivaldybė, o medikas įsipareigoja joje atidirbti.

Viena iš pataisų iniciatorių, Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė pabrėžė, kad naujasis reguliavimas nepanaikina esamų srautų, o sukuria ketvirtąjį būdą.

„Valstybės finansuojamų vietų, kurios numatytos be įsipareigojimų, nemažėja. Čia yra papildomai apie 20 vietų per visą Lietuvą prie tų maždaug 365. Jeigu jaunasis gydytojas nenorės studijų su įsipareigojimais, jis ir nesirinks“, – nurodė O. Leiputė.

Priėmimo metu būsimoji apskritis bus nurodoma kaip stojimo sąlyga ir įrašoma į studijų sutartį.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įpareigota kasmet iki vasario 1 d. atnaujinti gydymo įstaigų ir trūkstamų specialybių sąrašą. Konkrečią darbo sutartį su įstaiga rezidentas turės pasirašyti iki studijų baigimo.

Finansinės sankcijos ir gydytojų trūkumo prognozės

Įstatyme aiškiai reglamentuotos sąlygos, kada medikas privalės grąžinti valstybei rezidentūros studijų kainą:

• Jei iki nustatyto termino pabaigos nesudaro įsipareigojimo sutarties su atitinkamos apskrities įstaiga.
• Jei parinktoje įstaigoje neišdirba numatytų 5 metų (išskyrus atvejus, kai pareigų negalima eiti dėl sveikatos būklės arba mirties atvejais).

Jeigu pradinė gydymo įstaiga likviduojama arba panaikinama gydytojo pareigybė, sutartis dėl likusio laikotarpio turės būti persirašoma su kita tos pačios arba kitos deficitinės apskrities įstaiga.

Pataisų iniciatoriai pateikia prognozes, kad iki 2032 metų Lietuvoje trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų ir 146 vaikų ligų gydytojų.

Neišsprendus šios problemos regionuose, didėja krūvis ir eilės didžiųjų miestų universitetinėse ligoninėse.

Kartu pažymima, kad ši priemonė veiks kompleksiškai su savivaldybių siūlomomis skatinimo priemonėmis (stipendijomis, būsto suteikimu) bei planais pritraukti vyresnio amžiaus medikus, norinčius sumažinti darbo intensyvumą ir persikelti iš didžiųjų centrų į regionus.