infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Kol Europos Sąjungos derybose dėl naujojo ilgalaikio biudžeto pagrindinis dėmesys skiriamas konkurencingumui, gynybai ir žemės ūkiui, Austrija kelia reikalavimus griežtinti fiskalinę drausmę pačios ES administracijoje.

Viena reikalauja iš esmės sumažinti Europos Komisijos planuojamas išlaidas biurokratiniam aparatui, praneša „Euractiv“ leidinys.

Milijardai klerkams ir „lašas jūroje“

Praėjusių metų liepą Europos Komisija pasiūlė kitame biudžeto cikle (2028–2034 m.) administracinėms išlaidoms skirti apie 104 mlrd. eurų, įskaitant 2 500 papildomų etatų sukūrimą ES tarnybose.

Kipro pirmininkavimo parengtame derybiniame pakete siūloma bendrą EK 1.76 trilijono eurų išlaidų planą sumažinti 2 procentais. Austrijos Europos reikalų ministrė Claudia Bauer šį siūlymą pavadino „lašu jūroje“.

Pasak jos, planai plėsti etatus siunčia „visiškai klaidingą signalą“ tuo metu, kai nacionalinės Europos vyriausybės karpo išlaidas, skaitmenizuoja paslaugas ir bando dirbti su mažesniu darbuotojų skaičiumi.

„Puikiai suprantu, kad tai nėra pati didžiausia biudžeto eilutė ir ši kritika dažnai atmetama, tačiau kiekvienas nedidelis sutaupymas padeda“, – prieš derybas Liuksemburge ir Briuselyje teigė C. Bauer.

Drausmė turi galioti ir Briuseliui

Austrija, kuriai šiuo metu taikoma ES perviršinio deficito procedūra, pabrėžia, kad valstybėms narėms primetamos griežtos finansinės taisyklės privalo galioti ir pačiam Briuseliui.

„ES turime griežtas fiskalines taisykles, ir jos turėtų būti taikomos ne tik šalims narėms. Tas pats efektyvaus prioritetų nustatymo principas, kurio tikimės iš nacionalinių vyriausybių, turėtų atsispindėti ir rengiant ES biudžetą“, – nurodė ministrė.

Ji taip pat iškėlė klausimą, ar kiekviena ES agentūra atitinka realią sąjungos kompetenciją ir pasiūlė ieškoti efektyvumo rezervų.

C. Bauer priminė, kad devynios šalys, esančios grynosiomis biudžeto donorėmis, yra atsakingos už daugiau nei 60% viso ES biudžeto: „Kitaip tariant, vienas trečdalis šalių atsako už du trečdalius ES biudžeto.“

Šių metų pradžioje Viena kartu su devyniomis kitomis sostinėmis – Praha, Berlynu, Kopenhaga, Talinu, Helsinkiu, Ryga, Haga ir Stokholmu – oficialiu laišku jau kreipėsi į bloko biudžeto vadovą Piotrą Serafiną, ragindamos Komisiją pirmiausia rasti lėšų taupymo būdų savo administracijoje, prieš prašant papildomų įmokų iš šalių narių.