2026.06.13 12:39
Kovai su klimato kaitos padariniais Seimas nusprendė , kad statyti potvynių užtvaras ar sodinti miškus – neverta, geriau sukurti naują biurokratinę struktūrą – pertvarkydamas techninės paskirties Hidrometeorologijos centrą į politinę organizaciją, kaupsiančią duomenis, juos parduosiančią savivaldybėms ir rengsiančią planus apie būsimus planavimo planus. Tuo pačiu įteisindamas ir sąvoką „klimato kaita“.
Poreikis
Įstatymo rengėjai jo reikalingumą pagrindė skaičiais – 700 mln. eurų. Tiek, pasak Europos aplinkos agentūros, Lietuvai 2024 m. kainavo klimato kaita. Tačiau, įstatymas sąvokos „klimato kaita” neapibrėžia siauriau – ši sąvoka apima viską: audras, potvynius, sausras, ilgalaikes liūtis.
Kitaip tariant, bet koks gamtos reiškinys automatiškai tampa „klimato kaitos padariniu”. Kaip atskiriami nuostoliai, kuriuos sukėlė klimato kaita, nuo tų, kuriuos sukėlė tiesiog gamta – įstatyme neparašyta. Šie gamtos reiškiniai Lietuvoje vyko šimtus metų iki bet kokių klimato kaitos diskusijų.
Kas keisis ir kas naujo
Įstatymas iš esmės pertvarko Hidrometeorologijos centrą – iki šiol techninės paskirties instituciją, stebėjusią orų reiškinius ir teikusią orų prognozes. Naujasis įstatymas jam suteikia politinės institucijos statusą ir komercinę funkciją – centras privalės rinkti duomenis iš visų valstybės ir savivaldybių subjektų, juos kaupti, o vėliau parduoti savivaldybėms kaip „specializuotas paslaugas“.
Be komercinių funkcijų, Hidrometeorologijos centras teiks šalies savivaldybėms metodologinę pagalbą rengiant ir įgyvendinant „prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių” planų planavimą. Paslaugų kainas nustatys aplinkos ministras – kitaip tariant, valstybė pirks iš savęs, o mokės savivaldybės. Tiesiogine prasme – pinigai bus daromi iš oro.
Ar tai Hidrometeorologijos centro, kokį mes jį pažįstame, paslaugos pabaiga?
Įdomu ir tai, kad naujasis įstatymas neužsimena apie pagrindinę Hidrometeorologijos centro funkciją, kurią lietuviai žino geriausiai – kasdienes orų prognozes.
Ar centras jas toliau teiks? Įstatyme nenurodyta.
Galbūt ateityje prognozė, ar rytoj lis, o gal švies Saulė, taps dar viena specializuota paslauga – su kaina, kurią nustatys aplinkos ministras.
Kas už viską sumokės
Pagrindinė įstatymo įgyvendinimo našta tenka savivaldybėms. Iki 2030 m. pabaigos jos privalo parengti prisitaikymo prie klimato kaitos planus. Skamba atsakingai – kol nepaklausiate: o kas už tai mokės?
Įstatyme apie finansavimą – nė žodžio. Savivaldybės planus turės rengti savo lėšomis, samdydamos atskirus specialistus ar konsultantus. O duomenis, reikalingus tiems planams rengti, pirks iš Hidrometeorologijos centro – kainomis, kurias nustatys aplinkos ministras.
Už visą šį planavimą papildomai mokės vietos mokesčių mokėtojai – jie, matyt, iki šiol mokėjo per mažai.
Terminai ir kiti pinigai
Įstatyme numatyti ir terminai: pirmoji klimato kaitos rizikos analizė – iki 2028 m. pabaigos, savivaldybių parengti planai – iki 2030 m. pabaigos. Kas atsakingas už šių terminų laikymąsi? Įstatyme nenurodyta.
Kokios sankcijos laukia tų, kurie terminų nesilaikys? Įstatyme nenumatyta.
Kur eis Hidrometeorologijos centro iš savivaldybių surinkti pinigai – ar naujų biurokratų atlyginimams, ar kažkam kitam? Įstatyme nenurodyta.
Kiek mokesčių mokėtojams iš viso kainuos naujoji politinė struktūra? Nežinia – finansavimas dar tik bus planuojamas. Kaip ir viskas kita šiame įstatyme.
Ar įstatymas gali padėti apsisaugoti ar prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių?
- Įstatyme nėra nė vienos konkrečios priemonės, kuri apsaugotų nuo audros, potvynio ar sausros.
- Nėra nė vieno euro skirto infrastruktūrai, miškų sodinimui, užtvankoms ar drenažui.
- Nėra nė vieno įrodymo, kad planų planavimas sumažins tuos 700 mln. eurų nuostolius.
- Yra tik nauji biurokratai, naujos funkcijos, nauji terminai ir naujos sąskaitos mokesčių mokėtojams.
Kitaip tariant – įstatymas neapsaugos nė nuo vieno lietaus lašo. Bet labai gerai aprašys, kaip planuoti nuo jo apsisaugoti.
O gal čia realus politikų požiūris? – Kokia grėsmė – tokios ir priemonės.
Parengė: Klaudija
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


276


prisitaikymas prie ES nesąmonių.
Nesąmonė kvadratu – tai būdinga šiam Seimui – apsimesti, kad kažką daro.. bet gal čia sąmoninga reakcija per humorą į Briuselio diktatą? – Nes tokias akivaizdžias nesąmones sugalvot jie paprasčiausiai nepajėgūs 😀