2026.06.13 00:16
Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtiems įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ bei 15 lydinčiųjų teisės aktų pakeitimams.
Šiais sprendimais siekiama nacionalinėje teisėje įtvirtinti nuo šių metų birželio 12 d. pradedamą taikyti Europos Sąjungos Migracijos ir prieglobsčio paktą.
Teisės aktų tikslas – pasirengti galimam migracijos srautų didėjimui, pagreitinti prieglobsčio ir nelegalių migrantų grąžinimo procedūras bei nustatyti „solidarumo“ mechanizmo įgyvendinimo tvarką.
„Šiandien Vyriausybėje priimame reikalingus teisės aktų pakeitimus, siekiant sukurti efektyvią migracijos valdymo ir prieglobsčio sistemą, atitinkančią bendrai nustatytus ES standartus“, – vakar sakė vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Griežtinama patikra ir įvedamos privalomos pasienio procedūros
Pagal naująją tvarką, visiems užsieniečiams, kurie neatitinka atvykimo į ES sąlygų, bus atliekamas privalomas tikrinimas.
Jo metu bus vykdoma asmenų registracija, tapatybės ir sveikatos patikrinimai bei vertinama, ar jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Privaloma pasienio procedūra bus taikoma tarptautinės apsaugos prašytojams, kurie:
- Atvyksta iš saugių šalių;
- Tyčia klaidina valdžios institucijas;
- Kelia pavojų saugumui.
Reikalavimų neatitinkantys asmenys bus grąžinami į kilmės šalis, o visam šiam procesui bus sukurtas specialus stebėsenos mechanizmas.
Krizinių situacijų metu valstybėms bus suteikta teisė ilginti procedūrų terminus bei nukrypti nuo įprastų pasienio procedūrų taikymo.
Lietuvos politikų pasirinkimas: pusė migrantų, pusė – rinkliava pinigais
Vienas jautriausių pakto elementų – privalomas „solidarumo“ mechanizmas su didžiausią migracijos spaudimą patiriančiomis ES šalimis (pvz., Italija, Graikija).
Lietuvos politikai dar praėjusių metų gruodžio 3 d. apsisprendė dėl valstybės įnašo formos.
Įvertinus šalies infrastruktūrą, savivaldybių galimybes bei migracijos situaciją regione, nuspręsta taikyti mišrią „solidarumo“ formą:
- 50% įsipareigojimo bus vykdoma fiziškai priimant (perkeliant) dalį Lietuvai nustatyto asmenų skaičiaus.
- 50% įsipareigojimo bus kompensuojama sumokant finansinį įnašą į ES fondą.
Galutinius sprendimus dėl perkeliamų asmenų bendro skaičiaus priims Vyriausybė, o sprendimus dėl kiekvieno konkretaus užsieniečio perkėlimo – Migracijos departamentas.
Lydintieji įstatymų projektai taip pat praplečia nepilnamečių prieglobsčio prašytojų sveikatos priežiūros apimtis bei reglamentuoja apsaugą gavusių asmenų šeimos narių teises socialinės apsaugos bei kvalifikacijos pripažinimo srityse.
ES Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimui numatytose ES fondų programose 2025–2027 m. yra suplanuotas 70 mln. eurų paskirstymas konkretiems veiksmams Lietuvoje finansuoti.
Skaičiai
Bendra Lietuvos metinė kvota: maždaug 158 migrantai.
- 50% priimami (fiziniai asmenys): Lietuva įsipareigoja kasmet priimti ir apgyvendinti maždaug 79 nelegalius migrantus.
- 50% finansinė įmoka (išpirka): Už likusius 79 nepriimtus nelegalus Lietuva mokės finansinę kompensaciją.
Kadangi ES paktas numato 20 000 eurų mokestį už vieną atsisakytą nelegalų migrantą, Lietuvos metinė finansinė sąskaita (išpirka) sudarys maždaug 1,58 mln. eurų tiesiai iš mokesčių mokėtojų kišenės.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


285


Argi Lietuva neturi visiškai stuburo? Jokių imigrantų ir jokių mokėjimų! kaip Lenkija ar Latvija.
skuduru bevale valdzia
ir reikia atsiminti kas ta migracijos pakta priėmė.
tai padarė vertybiniai valstiečiai, prieš 5 metus, dokumentą pasirašė ministras Misiūnas, net jo neskaites.
jis net nebuvo išverstas į lietuvių kalbą.
o pasirašymui eiga davė Agnė sirinskiene, kuri tuo metu buvo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
Jokiu imigrantu ir jokiu mokejimu.
Parama imigracijos spaudima patiriancioms salims Lietuva gali teikti tik sienu apsaugai nuo imigracijos.
„Saliamoniškas” sprendimas iš tų blogiausiu Lietuva galės išsirinkti „geriausius”, o už blogiuasius iš blogiausiųjų susimoki ir ramu… ple