infa.lt

Europos visuomenė sparčiai praranda iliuzijas dėl transatlantinės partnerystės ir pradeda suvokti naują geopolitinę realybę, rodo trečiadienį paskelbti Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) gegužės mėnesio apklausos rezultatai.

Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 20 000 respondentų iš 15 Europos šalių, atskleidė, kad europiečiai nebėra linkę pasikliauti Donaldo Trampo (Donald Trump) valdoma Amerika ir ruošiasi gynybai „vieni namuose“.

Tik vienas iš dešimties laiko JAV sąjungininke

Apklausos duomenimis, tik 11% europiečių šiuo metu JAV laiko tikra sąjungininke, su kuria dalijamasi bendromis vertybėmis (2024 m. lapkritį tokių buvo 22%).

Net pusė respondentų Ameriką dabar vertina tik kaip „būtiną partnerį“, o kas ketvirtas europietis JAV jau mato kaip konkurentą arba tiesioginį priešininką.

Dauguma apklaustųjų visose šalyse pripažįsta netikintys, kad JAV ateitų jiems į pagalbą karinio užpuolimo atveju.

Paradoksalu, tačiau kur kas labiau europiečiai pasitiki savo kaimynais žemyne – dauguma respondentų tiki, kad krizės atveju jiems padėtų kitos Europos šalys.

Ginkluotis pasiruošę, bet Ukrainos ES dabar nenori

Reaguodami į šiuos pokyčius, europiečiai išreiškė tvirtą paramą didesniam gynybos finansavimui ir strateginės priklausomybės nuo JAV karinės pramonės mažinimui.

Didžioji dalis šalių pasisako už europietiškos ginkluotės pirkimą, o tokios valstybės kaip Portugalija, Danija, Nyderlandai ir Ispanija pritaria net bendram ES skolinimuisi karinėms reikmėms.

Vienintele išimtimi išlieka Lenkija, kurios dauguma rinkėjų vis dar nori pirkti amerikietiškus ginklus.

Nors europiečiai toliau palaiko Ukrainą jos kovoje, apklausa atskleidė aiškias visuomenės raudonąsias linijas. Europoje nėra konsensuso dėl Ukrainos priėmimo į ES „dabartiniame kontekste“.

Tokiai plėtrai į Rytus aktyviai priešinamasi ne tik Vengrijoje ar Austrijoje, bet ir Vokietijoje bei vienoje didžiausių Kijevo rėmėjų – Estijoje.

Taip pat europiečiai griežtai nepritaria savo karių siuntimui į Ukrainą taikos palaikymo misijoms po karo.

Prie Rusijos energetikos išteklių grįžti nenorima

Apklausa taip pat parodė, kad europiečiai nebenori priklausyti nuo Rusijos energetikos išteklių. Nepaisant to, kad D. Trampo pradėtas karas Irane sukėlė naują energetinį šoką ir smogė Europos gyvenimo lygiui bei pramonei, didžioji dauguma žemyno gyventojų griežtai atmeta galimybę vėl importuoti naftą ir dujas iš Rusijos. Vietoj to reikalaujama paspartinti vietinės, atsinaujinančios energijos gamybą.

Analitikai pastebi, kad Europos rinkėjai šiuo metu yra kur kas labiau „subrendę ir realistiški“ nei jų politiniai lyderiai, o artėjantys 2027 m. rinkimai privers Europos vyriausybes skubiai prisitaikyti prie šio visuomenės spaudimo siekti realios strateginės autonomijos.

Komentaras: 1. Energetikos nepriklausomybės iliuzija (Vėjo ir Saulės kaina)

Europos rinkėjas nuoširdžiai tiki, kad pastatęs dar keletą vėjo jėgainių ar Saulės parkų jis galės išlaikyti tą patį gyvenimo lygį ir išvengti priklausomybės nuo Rusijos ar JAV. Tačiau jie nesuvokia bazinės fizikos ir ekonomikos:

• Konkurencingumas: Jokia atsinaujinanti energetika negali užtikrinti nuolatinės, bazinės generacijos pramonės milžinams (kaip metalurgija, chemijos pramonė ar mašinų gamyba) už tokią kainą, kokią siūlo pigus iškastinis kuras.
• Priklausomybės pakeitimas kita: Atsisakydami rusiškų ar arabiškų resursų, europiečiai „žaliojo kurso“ vardan bėga tiesiai į Kinijos glėbį, nes būtent Pekinas kontroliuoja 80–90% pasaulio retųjų žemių metalų, Saulės modulių ir baterijų gamybos grandinių.

2. Už ką pirks ginklus?

Apklausa skelbia: „Europiečiai nori didinti gynybos biudžetus ir kurti savo suverenų karinį skydą“. Puiku. Bet iš kokių pinigų?

Tam, kad būtų finansuojamos trilijoninės gynybos programos ir perkama moderni ginkluotė, reikalinga galinga, pelninga ir konkurencinga pramonė, kuri suneša mokesčius į biudžetą.

Jei per brangią energetiką ta pramonė pribaigiama (o Vokietijos deindustrializacija jau dabar yra faktas), biudžeto pajamos traukiasi. Tiesiog nebebus pinigų tam suverenitetui, apie kurį svajojama.

Ši apklausa rodo ne realizmą, o tai, kad Europos visuomenė vis dar gyvena „burbule“, kur galima gauti stiprią gynybą ir nepriklausomybę, kartu atsisakant pigios energijos ir naikinant savo pačių ekonominį pamatą. Tokia matematika ekonomikoje tiesiog neveikia.