infa.lt

Apklausa: Europiečių pasitikėjimas JAV pasiekė istorines žemumas, o Ukrainos narystei ES dabar nepritariama

INFA.LT
2026.06.11 00:08

ES ir JAV

Europos visuomenė sparčiai praranda iliuzijas dėl transatlantinės partnerystės ir pradeda suvokti naują geopolitinę realybę, rodo trečiadienį paskelbti Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) gegužės mėnesio apklausos rezultatai.

Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 20 000 respondentų iš 15 Europos šalių, atskleidė, kad europiečiai nebėra linkę pasikliauti Donaldo Trampo (Donald Trump) valdoma Amerika ir ruošiasi gynybai „vieni namuose“.

Tik vienas iš dešimties laiko JAV sąjungininke

Apklausos duomenimis, tik 11% europiečių šiuo metu JAV laiko tikra sąjungininke, su kuria dalijamasi bendromis vertybėmis (2024 m. lapkritį tokių buvo 22%).

Net pusė respondentų Ameriką dabar vertina tik kaip „būtiną partnerį“, o kas ketvirtas europietis JAV jau mato kaip konkurentą arba tiesioginį priešininką.

Dauguma apklaustųjų visose šalyse pripažįsta netikintys, kad JAV ateitų jiems į pagalbą karinio užpuolimo atveju.

Paradoksalu, tačiau kur kas labiau europiečiai pasitiki savo kaimynais žemyne – dauguma respondentų tiki, kad krizės atveju jiems padėtų kitos Europos šalys.

Ginkluotis pasiruošę, bet Ukrainos ES dabar nenori

Reaguodami į šiuos pokyčius, europiečiai išreiškė tvirtą paramą didesniam gynybos finansavimui ir strateginės priklausomybės nuo JAV karinės pramonės mažinimui.

Didžioji dalis šalių pasisako už europietiškos ginkluotės pirkimą, o tokios valstybės kaip Portugalija, Danija, Nyderlandai ir Ispanija pritaria net bendram ES skolinimuisi karinėms reikmėms.

Vienintele išimtimi išlieka Lenkija, kurios dauguma rinkėjų vis dar nori pirkti amerikietiškus ginklus.

Nors europiečiai toliau palaiko Ukrainą jos kovoje, apklausa atskleidė aiškias visuomenės raudonąsias linijas. Europoje nėra konsensuso dėl Ukrainos priėmimo į ES „dabartiniame kontekste“.

Tokiai plėtrai į Rytus aktyviai priešinamasi ne tik Vengrijoje ar Austrijoje, bet ir Vokietijoje bei vienoje didžiausių Kijevo rėmėjų – Estijoje.

Taip pat europiečiai griežtai nepritaria savo karių siuntimui į Ukrainą taikos palaikymo misijoms po karo.

Prie Rusijos energetikos išteklių grįžti nenorima

Apklausa taip pat parodė, kad europiečiai nebenori priklausyti nuo Rusijos energetikos išteklių. Nepaisant to, kad D. Trampo pradėtas karas Irane sukėlė naują energetinį šoką ir smogė Europos gyvenimo lygiui bei pramonei, didžioji dauguma žemyno gyventojų griežtai atmeta galimybę vėl importuoti naftą ir dujas iš Rusijos. Vietoj to reikalaujama paspartinti vietinės, atsinaujinančios energijos gamybą.

Analitikai pastebi, kad Europos rinkėjai šiuo metu yra kur kas labiau „subrendę ir realistiški“ nei jų politiniai lyderiai, o artėjantys 2027 m. rinkimai privers Europos vyriausybes skubiai prisitaikyti prie šio visuomenės spaudimo siekti realios strateginės autonomijos.

Komentaras: 1. Energetikos nepriklausomybės iliuzija (Vėjo ir Saulės kaina)

Europos rinkėjas nuoširdžiai tiki, kad pastatęs dar keletą vėjo jėgainių ar Saulės parkų jis galės išlaikyti tą patį gyvenimo lygį ir išvengti priklausomybės nuo Rusijos ar JAV. Tačiau jie nesuvokia bazinės fizikos ir ekonomikos:

  • Konkurencingumas: Jokia atsinaujinanti energetika negali užtikrinti nuolatinės, bazinės generacijos pramonės milžinams (kaip metalurgija, chemijos pramonė ar mašinų gamyba) už tokią kainą, kokią siūlo pigus iškastinis kuras.
  • Priklausomybės pakeitimas kita: Atsisakydami rusiškų ar arabiškų resursų, europiečiai „žaliojo kurso“ vardan bėga tiesiai į Kinijos glėbį, nes būtent Pekinas kontroliuoja 80–90% pasaulio retųjų žemių metalų, Saulės modulių ir baterijų gamybos grandinių.

2. Už ką pirks ginklus?

Apklausa skelbia: „Europiečiai nori didinti gynybos biudžetus ir kurti savo suverenų karinį skydą“. Puiku. Bet iš kokių pinigų?

Tam, kad būtų finansuojamos trilijoninės gynybos programos ir perkama moderni ginkluotė, reikalinga galinga, pelninga ir konkurencinga pramonė, kuri suneša mokesčius į biudžetą.

Jei per brangią energetiką ta pramonė pribaigiama (o Vokietijos deindustrializacija jau dabar yra faktas), biudžeto pajamos traukiasi. Tiesiog nebebus pinigų tam suverenitetui, apie kurį svajojama.

Ši apklausa rodo ne realizmą, o tai, kad Europos visuomenė vis dar gyvena „burbule“, kur galima gauti stiprią gynybą ir nepriklausomybę, kartu atsisakant pigios energijos ir naikinant savo pačių ekonominį pamatą. Tokia matematika ekonomikoje tiesiog neveikia.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 69

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
Na

Back to USSR. Pademonstravimas kas mūsų visų laukia jau labai greitai. Ne pakankamai "žalias"- išjungti...

Vaikas nėra savo mamos kūno dalis. Vaikas nėra nei mamos ranka, nei jos koja, nei...

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...