infa.lt

Europos Sąjungos senbuvės praranda iliuzijas dėl standartinės bloko plėtros. Penkios įtakingos Bendrijos šalys – Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Belgija ir Liuksemburgas – parengė bendrą dokumentą, kuriame siūlo laikinai apriboti būsimų naujų narių, įskaitant Ukrainą ir Moldovą, balsavimo teises svarbiausiais užsienio politikos bei biudžeto klausimais, praneša „Reuters“ agentūra.

Tokį žingsnį didžiosios sostinės žengia pasimokiusios iš skaudžios patirties su Vengrija ir baimindamosi, kad naujos narės su savo veto teise visiškai neparalyžiuotų Briuselio sprendimų.

Pagrindiniai faktai (Griežtėjanti ES pozicija)

Kas siūloma: Penkios ES valstybės narės bendrame dokumente siūlo laikinai riboti naujų narių balsavimo teises tam tikrose srityse, ypač kur reikalingas visų šalių vienbalsiškumas (plėtra, užsienio politika, ES biudžeto sprendimai).

Teisiniai „apynasriai“: Siūloma į būsimas stojimo sutartis įrašyti naują stebėsenos mechanizmą ir saugumo išlygą, kuri leistų imtis griežtų priemonių prieš naująją narę, jei ši nukryptų nuo demokratijos ar žiniasklaidos laisvės standartų.

Kontekstas ir priežastis: Dokumente neslepiama, kodėl imamasi tokių drastiškų priemonių. Tai bloko reakcija į karčią patirtį su Vengrija ir buvusiu jos premjeru Viktoru Orbanu (tekste aiškiai įvardijamas „demokratija atbulai“). Senbuviai bijo įsileisti naujų „orbanų“, kurie gavę veto teisę paralyžiuotų visą ES.

Kas stovi eilėje: Šios diskusijos vyksta būtent dabar, nes Juodkalnija tikisi įstoti jau 2028 m., o Albanija, Ukraina ir Moldova aktyviai spaudžia aljansą daryti pažangą derybose. Rotacijai pirmininkaujantis Kipras jau pradėjo ruoštis oficialiai atverti pirmąsias derybų grupes (dėl teisinės valstybės ir demokratijos) su Ukraina ir Moldova.

Dvisluoksnis pyragas

Kol viena ranka kandidatėms rodomas palaikymas – pavyzdžiui, Estijos premjeras Kristen Michal kaip tik antradienį Taline susitikęs su Volodymyru Zelenskiu pareiškė, kad Ukraina priklauso ES ir visos derybų grupės turi būti atvertos nedelsiant – didieji ES žaidėjai kita ranka jau ruošia sutarčių projektus, kurie naujokus paliks be pilnavertės balso teisės.

Už kadro kol kas paliekamas svarbiausias klausimas: kokiu būdu įmanoma priimti Ukrainą į ES nesant aiškiai apibrėžtų valstybinių sienų.