infa.lt

Foto: interviu kadras

Europos Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas patvirtino, kad nepalaiko idėjos kurti bendrą ES armiją ar alternatyvias karines struktūras, pabrėždama, kad gynyba yra ir turi išlikti nacionalinių valstybių narių kompetencija.

Atsakydama į klausimą dėl galimo nuolatinės ES kariuomenės ar greitojo reagavimo pajėgų kūrimo, kurios veiktų kaip papildomas elementas šalia NATO, K. Kallas pažymėjo, kad toks žingsnis sukeltų sumaištį.

Jos teigimu, kiekviena valstybė narė turi po vieną kariuomenę, o 23 ES šalys kartu yra ir NATO narės.

Jei šalies kariniai pajėgumai yra priskirti NATO struktūroms, jų neįmanoma lygiagrečiai naudoti kitoje bendroje armijoje.

Užuot kūrus lygiagrečias karines pajėgas, Kaja Kallas ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje, nes stiprios nacionalinės kariuomenės automatiškai sustiprina ir Europos ramstį NATO aljanse.

Ji pabrėžė, kad ES sutarties 42 straipsnio 7 dalis (savitarpio pagalbos išlyga) nėra lygiavertė NATO 5-ajam straipsniui, todėl šiuo metu siūloma labiau operatyvinti šį straipsnį, aiškiai apibrėžiant institucijų bei šalių vaidmenis krizių metu.

K. Kallas akcentavo, kad ES jau dabar turi efektyvių įrankių, pavyzdžiui, atsako į hibridines atakas komandas, kurias reikia vystyti toliau, tačiau tai neturi virsti alternatyvios kariuomenės kūrimu šalia jau egzistuojančių pajėgų.

Briuselio komisarų tarpusavio trintis dėl Europos gynybos ateities

Tokia griežta K. Kallas pozicija išryškina prasidedančią ideologinę trintį pačioje Europos Komisijoje, kur gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius aktyviai siekia didesnio Briuselio vaidmens ir gilesnės karinės integracijos.

Kol A. Kubiliaus darbotvarkėje dominuoja ambicijos centralizuoti gynybos pramonę, kurti bendrus ES karinius standartus ir stiprinti europines struktūras, už užsienio politiką atsakinga K. Kallas aiškiai parodo, kad karinės galios centras privalo likti nacionalinių valstybių ir NATO rankose.

Šis nuomonių išsiskyrimas rodo, kad ambicingi federalistiniai gynybiniai projektai Briuselyje ir toliau atsitrenks į realią valstybių narių suvereniteto bei NATO dubliavimo problemą.