infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Vakar, birželio 7 d., suėjo galutinis terminas, iki kurio visos Europos Sąjungos šalys privalėjo į savo nacionalinę teisę perkelti ES Atlyginimų skaidrumo direktyvą (2023/970).

Seimo neseniai priimti Darbo kodekso pakeitimai iš esmės keičia galios balansą darbo rinkoje ir panaikina informacinę asimetriją atrankų metu.

Tiesa, tam, kad verslas spėtų pasiruošti technologiniams pokyčiams, valdžia numatė aiškų pereinamąjį laikotarpį – dalis drastiškiausių prievolių startuos tik nuo 2027 metų.

Kas įsigaliojo jau vakar, birželio 7 d.?

Nuo šios dienos darbo rinkoje pradeda galioti neatidėliotini draudimai ir naujos darbuotojų teisės:

• Draudimas atrankose: Darbo pokalbių metu darbdaviams tampa teisiškai draudžiama teirautis kandidatų apie jų esamą ar buvusią algą. Atlygis turi būti nustatomas pagal pozicijos vertę, o ne pagal darbuotojo istorinę derybinę galią.
• Konfidencialumo pabaiga: Darbo užmokestis Lietuvoje teisiškai nebegali būti laikomas konfidencialia informacija, jei darbuotojas ja dalijasi norėdamas apginti lygybės principą ar pasitikrinti, ar jam nemokama mažiau nei kolegoms.
• Įrodinėjimo naštos perkėlimas teismuose: Kilus ginčui dėl diskriminacijos ar neteisingo apmokėjimo, darbuotojui pakanka pateikti pagrįstų įtarimų. Įrodyti, kad algų skirtumai yra paremti objektyviais, lyčiai neutraliais kriterijais (kvalifikacija, patirtimi), teisme privalės pats darbdavys.
• Finansinė atsakomybė vadovams: Už su darbo užmokesčiu susijusių reikalavimų ar skaidrumo procedūrų pažeidimus įmonių vadovams Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) jau numatytos tiesioginės asmeninės baudos nuo 460 iki 6 000 eurų.

Pereinamasis laikotarpis: namų darbai iki metų galo

Darbo kodekso pakeitimuose numatyta, kad įmonės neturi visko perdaryti per vieną dieną. Verslui duotas laikas iki 2026 m. gruodžio 31 d. peržiūrėti arba iš naujo pasitvirtinti savo vidines Darbo apmokėjimo sistemas (DAS).

Nuo 2027 m. DAS taps privaloma visiems be išimties darbdaviams, o jose privalės aiškiai atsispindėti pareigybių grupės, sudarytos pagal darbo vertę, bei objektyvūs priedų skyrimo kriterijai.

Didysis startas – 2027 m. sausio 1 d.: „Sodros“ radarai ir ataskaitos

Visiškai naujas kontrolės mechanizmas ir automatizuotas duomenų viešinimas oficialiai bus paleistas tik nuo 2027 m. sausio 1 d.:

• Kasmėnesinės ataskaitos: Tik nuo 2027 m. pradžios darbdaviai privalės kas mėnesį teikti „Sodrai“ išsamesnius duomenis – ne tik apie bendrą algą, bet ir apie tikslų apmokėtą darbo laiką bei konkrečias pareigybių grupes.
• Viešumas nuo 8 darbuotojų: Remdamasi šiais duomenimis, „Sodra“ savo sistemose pradės viešai skelbti valandinius vidutinius atlyginimus pagal lytį tose įmonėse, kurios turi bent 8 darbuotojus (iš jų bent po 3 vyrus ir moteris).
• 5% riba didžiosioms įmonėms: Įmonės, turinčios nuo 100 darbuotojų, privalės pradėti skelbti pilnus rodiklius (medianas, kvartilius).

Jei atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų viršys 5% ir nebus objektyviai pagrįstas, įmonės privalės inicijuoti bendrą atlygio vertinimą su darbo tarybomis.

Redakcijos žvilgsnis: Ideologinis atlyginimų skaidrumas – nauja biurokratinė našta verslo sąskaita

Nuo birželio 7 dienos įsigaliojantys Darbo kodekso pakeitimai, kuriais įgyvendinama ES Atlyginimų skaidrumo direktyva, viešojoje erdvėje pristatomi kaip pažangus žingsnis lygybės link.

Tačiau vertinant praktinį šio sprendimo įgyvendinimą, tampa akivaizdu, kad valdžia eilinį kartą nuleidžia reikalavimus, visiškai nesusijusius su realia verslo kasdienybe ir gamybiniais procesais.

Finansinės sąnaudos „nemokamoms“ ataskaitoms

Politiniuose kabinetuose gimę sprendimai reikalauja ne finansiškai, o grynai ideologiškai apibendrintų duomenų. Valdžios atstovams, kurie patys niekada nėra kūrę realių darbo vietų ar valdę privačių įmonių biudžetų, naujos „Sodros“ ataskaitos atrodo tik papildomų eilučių įrašymas sistemoje. Realiai kiekviena tokia biurokratinė prievolė verslui reiškia tiesiogines finansines išlaidas.

Tam, kad įmonės nuo 2027 metų galėtų kas mėnesį pateikti detalius valandinius užmokesčio duomenis, išskirtus pagal pareigybių grupes ir lytį, joms reikės:

• Atnaujinti ir perprogramuoti turimas buhalterinės bei personalo valdymo apskaitos sistemas (tai reikalauja IT resursų ir tiesioginių investicijų).
• Skirti papildomų buhalterijos ir HR specialistų darbo valandų, kurios bus sunaudotos ne įmonės vertei kurti, o ataskaitų pildymui.
• Samdyti teisinius konsultantus vidinių Darbo apmokėjimo sistemų (DAS) auditui, siekiant apsisaugoti nuo asmeninių baudų įmonių vadovams.

Statistika prieš realų produktyvumą

Didžiausias šios reformos paradoksas – reikalavimas niveliuoti algų skirtumus iki teorinės 5% ribos, neatsižvelgiant į individualų darbuotojo našumą.

Realiame versle atlyginimas dažnai priklauso nuo darbuotojo produktyvumo, papildomai prisiimamos atsakomybės, derybinių gebėjimų ar lojalumo įmonei.

Valdžios primesta prievolė vertinti darbuotojus per statistinį lyčių atotrūkio kurpalį ignoruoja rinkos dėsnius.

Rezultatas – verslas yra apkraunamas administraciniais kaštais vien tam, kad patenkintų institucijų poreikį matyti gražią, bet nuo realybės atitrūkusią statistiką.