2026.06.05 17:04
Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui Nr. XVP-1497, kuriuo siūloma iš esmės keisti seksualinio smurto reglamentavimą Lietuvoje, įvedant aktyvaus sutikimo lytiniams santykiams sąvoką.
Darbo grupės pirmininkės Agnės Bilotaitės pristatytas paketas, kuriam po pateikimo pritarė 55 Seimo nariai (4 buvo prieš, 13 susilaikė), teisinėje bendruomenėje jau kelia klausimų dėl praktinio įgyvendinimo ir pamatinių žmogaus elgsenos dėsnių ignoravimo.
Projektu siūloma keisti seksualinio smurto reglamentavimą, pagrindiniu nusikaltimo požymiu nustatant ne jėgos panaudojimą, o laisvanoriško sutikimo lytiniams santykiams nebuvimą.
Tačiau siūloma teisinė mechanika intymų piliečių gyvenimą stumia į visišką teisinį vakuumą.
Teisinė formulė prieš intymumo realybę
Įstatymo projekto 16 straipsnyje, kuriuo siūloma papildyti Baudžiamąjį kodeksą nauju 153² straipsniu, pateikiamas tikslus sąvokos išaiškinimas:
„Laisvanoriškas sutikimas lytiniams santykiams – tai savanoriškai ir laisva valia aktyviai išreikštas asmens apsisprendimas dalyvauti konkrečiame seksualinio pobūdžio veiksme, esant realiai ir asmens suvokiamai galimybei laisvai pasirinkti. Dalyvavimas lytiniuose santykiuose laikomas laisvanorišku, kai pasirinkimas juose dalyvauti išreiškiamas žodžiu ar elgesiu. Sutikimas gali būti atšaukiamas bet kuriuo metu.“
Projekte taip pat griežtai nurodoma, kad sutikimas negali būti laikomas duotu vien dėl asmens nesipriešinimo, pasyvumo ar tylėjimo, taip pat dėl santuokos ar bendro gyvenimo faktų.
Realybėje ši formulė sukuria absurdišką precedentą. Lovos aplinkoje daugelis žmonių nenaudoja teisinių formuluočių ar oficialių žodinių pareiškimų – santykiai prasideda nuo natūralių gestų: apsikabinimo, bučinių, stiprėjančio kvėpavimo ir abipusio tylaus supratimo.
Tačiau pagal naująjį projektą, bet koks tylus, neverbalinis intymumas, kuriame nėra aiškiai „aktyviai išreikšto elgesio ar žodžio“, teisiškai gali būti interpretuojamas kaip įstatymo pažeidimas.
Kadangi įstatyme tylėjimas ir pasyvumas prilyginami sutikimo nebuvimui, natūralus žmonių elgesys automatiškai atsiduria už teisėtumo ribų.
Įrodinėjimo prievolė: kaip apsiginti nuo fiktyvių kaltinimų?
Didžiausia įstatymo spraga – visiškas mechanizmo, kaip šis sutikimas turi būti fiksuojamas įrodymų prasme, nebuvimas. Jei po intymių santykių praėjus laiko tarpui (pavyzdžiui, kilus asmeniniam konfliktui ar skyrybų procesui) viena pusė pareiškia, kad sutikimo nebuvo arba jis nebuvo išreikštas aktyviu elgesiu, arba, kad sutikimas buvo atšauktas, o kita pusė tvirtina priešingai, teisme nelieka jokių objektyvių materialių įrodymų.
Baudžiamajame procese tai virsta aklaviete, kurioje sprendžiama tik pagal žodinius liudijimus „žodis prieš žodį“.
Kadangi projekte nėra nustatyta jokių formų, kaip laisva valia turi būti dokumentuojama, o sutuoktinio statusas automatiškai nebereiškia sutikimo prezumpcijos, gynyba netenka jokių objektyvių įrankių savo pozicijai pagrįsti.
Tai sukuria riziką, kad įstatymas gali tapti manipuliacijų ir asmeninio keršto įrankiu, kai teisiškai įrodyti, koks konkretus „žodis ar elgesys“ įvyko už uždarų durų, tampa neįmanoma užduotimi.
Teisės aktų paketą Seime numatoma svarstyti rudens sesijoje, kur parlamentarai turės atsakyti, kaip praktiškai turėtų veikti toks reguliavimas ir ar valstybė, siekdama kontroliuoti intymų gyvenimą, nesugriaus pamatinių baudžiamosios teisės principų.
Ar tai privers žmonės atsiversti Baudžiamąjį kodeksą prieš einant kartų į lovą, ką kartu jau darė daug metų – dar klausimas, tačiau, kai valdžia lipa į lovą trečiuoju asmeniu – vargu ar tai paskatins gimstamumą, kuriuo dabar susirūpino politikai.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


351


dvieju kviestiniu patvirtinimas negalios!?
Taigi, kad negalios. Negalios net notaro ar antstolio patvirtintas sutikimas, nes bet kada gali būti atšauktas. O ką daryti antrai pusei, jei staiga proceso įkarštyje buvo atšaukta, kad neapkaltintų bent jau priekabiavimu ar nederamu elgesiu? Iš pirmo žvilgsnio toks įstatymas- kvailumo viršūnė. Žvelgiant giliau- siekis kuo labiau sukompromituoti dabartinius valdančiuosius, patikrinti, kiek pas juos yra bailių. Bijančių, kad bus apkaltinti negerbiantys moterų, palaikantys smurtą, gal net patys smurtaujantys taip, kaip tą supranta Bilotaitė su dviem smegenų vingiais galvelėje… Kita vertus, kai nepavyko prastumti Stambulo konvencijos pilnai, tai dabar bandoma prastumti atskiras jos nuostatas- dėl smurto, dėl LGBT, dėl vaikų auklėjimo, vienalyčių porų santuokų…
Kosmonautai tam seime sedi…. Kazin, galetu tai kaip nor vizualiai parodyti kaip tai turi atrodyti…. Ir apskritai irodyti ka jie cia tuo sprendzia…?? Kaip daznai tu sutikimu reikia, gal abonimenta galima issirasyti…
Vienos puses pasakymas kad sutikimo nebuvo, o kitos puses pasakymas kad sutikimas buvo… Kurios puses nuomone svarbesne?
Dajoš, kiekvienai sueičia po sutartį pasirašytą per valdžios vartus.
Matyt, seimas gali priimti įstatymą, kad lytinių santykių metu yra privalomas audio-video įrašas.
šita višta dar ne psichūškėj? ką nebėra vietų?
Jai ir pagal sutartį ar net už bulvių maišą nieko nedaryčiau
Pagal kitą siūlyma Seime „tylus sutikimas” bus pakankamas santykiaujant su vaikais…
Su konservatoriais į Seimą pakliuvęs K. Bartoševičius nuteisiamas dėl pedofilijos.
Dabar konservatoriai siūlo baudžiamojo kodekso pataisas, kuriose sugalvojo „pagerinti vaikų apsaugą nuo seksualinio smurto”.
Savo gretose turėję pedofilą konservatoriai sugalvojo pradėti „gelbėti” vaikus nuo pedofilijos. Skamba ironiškai? Tačiau daugiau klausimų kelia pačios įstatymo pataisos.
Plačiau apie šias įstatymo pataisas kalba Seimo narys I. Vėgėlė
https://shorturl.at/3UOpE