infa.lt

Foto: lrv.lt

Birželio 3 d. Lietuvai minint 37-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo metines, Ministrės Pirmininkės Ingos Ruginienės išplatintas sveikinimas sukėlė reakcijų audrą ir dvejopą vertinimą.

Vyriausybės vadovės pasirinkta retorika, kurioje pamatiniu Lietuvos nepriklausomybės varikliu buvęs judėjimas ir organizacija įvardijami kaip „reiškinys“, viešojoje erdvėje pradeda virsti mažu politiniu skandalu.

Oficialiame pranešime I. Ruginienė pabrėžė, kad Sąjūdis yra „daugiau nei istorijos puslapis“, o jį patį pavadino „nepriklausomybės atkūrimui pamatus paklojusiu reiškiniu“.

Toks politinės jėgos sukonkretinimas labiau primena sociologinį tyrimą, o ne pagarbą realiai veikusiam ir šalį suvienijusiam masiniam judėjimui.

Judėjimas vs Reiškinys: kur dingo organizacija?

Sąjūdis istoriškai nebuvo tiesiog savaime kilęs „reiškinys“ – tai buvo griežtai struktūrizuotas, masinis politinis judėjimas, turėjęs savo iniciatyvinę grupę, skyrius visoje Lietuvoje, spaudą ir aiškiai suformuluotą politinę programą.

Kai Vyriausybės vadovė pasirenka terminą „reiškinys“, ji tarsi nuasmenina visą procesą, paversdama jį abstrakčiu, laike ištirpusiu įvykiu, o ne kryptingu žmonių darbu.

Sveikinimo žinutėje premjerė teigia, kad šis „reiškinys“ yra optimizmo šaltinis, liudijantis, jog „mes patys, būdami susitelkę, esame savo likimo sprendėjai“. Tačiau pati kalbos konstrukcija, kuria bandoma pasveikinti Sąjūdžio steigėjus, demonstruoja distanciją tarp dabartinės kairiosios valdžios elito ir dešiniajai politinei tradicijai artimesnio Sąjūdžio paveldo.

Biurokratinės kalbos spąstai

Ši situacija apnuogina ne tik galimą politinį atsargumą, bet ir gilų Vyriausybės komunikacijos komandos šabloniškumą. Bandymas sukurti pakylėtą, tačiau politiškai „saugų“ ir neutralų tekstą atvedė prie to, kad gyvas istorinis judėjimas virto vadovėliniu terminu.

Sąjūdžio metinių minėjimas reikalauja aiškaus istorinio ir politinio svorio įvardijimo. Kai premjerė bando suderinti pagarbą laisvės kovai su neutraliu biurokratiniu tonu, rezultatas pasiekia priešingą efektą – steigėjai ir bendražygiai sveikinami su sukurtu „reiškiniu“, paliekant atvirą klausimą, ar dabartinė Vyriausybė iki galo supranta, kas iš tiesų buvo Sąjūdis.