infa.lt

paveikslėlis: infa.lt / DI

Europos Sąjungos šalims artimiausiais metais gresia masinis darbo vietų praradimas, kurį lemia aukštos energijos kainos, pramonės restruktūrizacija ir perėjimas prie žaliosios ekonomikos, praneša „Politico“ leidinys.

Šie duomenys bus pateikti Europos semestro pavasario pakete, kurį Europos Komisija (EK) pristato trečiadienį.

Dėl susilpnėjusio ekonominio aktyvumo EK buvo priversta peržiūrėti nedarbo prognozes.

Jei praėjusį rudenį buvo prognozuojama, kad nedarbas ES 2026 m. sieks 5,9%, o 2027 m. – 5,8%, tai naujausiais duomenimis abiem atvejais jis sudarys 6 proc..

Kartu tikimasi, kad vyriausybės prisiims daugiau skolų.

Prognozuojama, kad bendras visų 27 ES šalių valdžios sektoriaus deficitas išaugs nuo -3,1 proc. BVP 2025 metais, iki -3.5% 2026 metais ir -3,6% 2027 m..

Pažeidžiamiausi sektoriai: nuo automobilių iki energetikos

EK išskyrė konkrečias pramonės šakas, kuriose užimtumo spaudimas bus didžiausias:

• Automobilių sektorius: Pramonei transformuojantis ir atsisakant vidaus degimo variklių bei susiduriant su stipria konkurencija iš Kinijos, grėsmė iškilo 600 000 darbo vietų.
• Energetikos kainų spaudimas: Dėl besitęsiančio JAV ir Izraelio karo prieš Iraną bei jo įtakos naftos kainoms, 2026 m. energetikos kainų šuolis rizika pavers dar iki 560 000 darbo vietų statybų, metalų, chemijos ir transporto sektoriuose.
• Atsinaujinanti energetika: Baterijų pramonėje pavojuje atsidūrė apie 85 000, o Saulės energijos gamybos sektoriuje – beveik 59 000 darbo vietų. Žemo anglies dioksido lygio technologijų diegimas plieno pramonėje gali paveikti dar 4 500 pozicijų.

Šie iššūkiai išryškina platesnes Briuselio diskusijas apie tai, ar Europa nepralaimi strateginės kovos tokiems konkurentams kaip Kinija ir JAV, nepaisant planų skatinti vietinę gamybą.

Be to, EK įspėja, kad mažas pajamas gaunantys namų ūkiai patirs neproporcingą naštą dėl brangstančių degalų, kas jiems papildomai kainuos 1,4% pajamų.

Nauja strategija – investicijos į žmogiškąjį kapitalą

Reaguodama į situaciją bei augantį kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą (77% įmonių 2024 m. nurodė, kad darbuotojų stoka riboja investicijas), EK pirmą kartą į ekonominio valdymo sistemą įtraukia tiesiogines rekomendacijas valstybėms dėl švietimo, profesinio mokymo ir perkvalifikavimo.

„Investavimas į žmones yra stipriausia Europos konkurencingumo strategija“, – teigė EK vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Roxana Mînzatu, pabrėždama, kad žmogiškasis kapitalas nuo šiol bus vertinamas kaip pagrindinis konkurencingumo variklis.

Trečiadienio pakete Komisija taip pat pateiks neigiamą finansinės sveikatos įvertinimą Bulgarijai dėl jos išlaidų valdymo.

Vokietija, Estija, Latvija ir Slovėnija taip pat buvo kruopščiai patikrintos, tačiau šį kartą neigiamų vertinimų išvengė.