infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Seimo rūmuose įvykusioje NATO Parlamentinės Asamblėjos (NATO PA) pavasario sesijoje Asamblėjos nariai priėmė baigiamąjį dokumentą „Parama kvantiniam šuoliui atgrasymo ir gynybos srityje: parlamentinė stipresnės NATO darbotvarkė“.

Priimtoje deklaracijoje pabrėžiama, kad Rusija išlieka tiesiogine, strategine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui.

Asamblėja pažymėjo, kad būtina skubiai siekti įsipareigojimo kasmet 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) investuoti į su gynyba ir saugumu susijusias priemones.

Pagal priimtą dokumentą, tam turėtų būti parengti patikimi nacionaliniai planai, o šalys raginamos dėti pastangas šiuos tikslus įgyvendinti dar gerokai anksčiau nei 2035 metais.

Įspėjimai dėl dronų pažeidimų Lietuvoje ir Rumunijoje

NATO PA Prezidentas Markusas Perestrelas savo kalboje išskyrė keturias prioritetines kryptis: didesnes investicijas į gynybą, didesnį Europos vaidmenį NATO, visuomenių atsparumo didinimą ir tęstinę paramą Ukrainai.

Jis atkreipė dėmesį į pastarojo meto incidentus Aljanso erdvėje.

„Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą tęsiasi kartu su jos neatsakingu elgesiu ir destabilizavimo kampanijomis visame Aljanse. Tai ypač akivaizdu vertinant pastaruosius bepiločių orlaivių pažeidimus Lietuvos oro erdvėje ir visai neseniai, prieš kelias dienas, Rumunijoje“, – pareiškė M. Perestrelas, pridurdamas, kad nepriklausomai nuo to, ar tai tyčiniai pažeidimai, ar karinių veiksmų šalutinis poveikis, atsakomybė tenka Rusijai.

Lietuvos politikai ragina nedubliuoti NATO ir nesiekti dialogo su Maskva

Sesijoje kalbėjęs Seimo Pirmininkas Juozas Olekas tvirtino, kad Europa privalo prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir tapti lygiaverte partnere, tačiau Europos gynyba turi stiprinti NATO, o ne dubliuoti jos veiklą. J. Olekas pabrėžė JAV karinio buvimo Europoje, ypač rytiniame flange, išlaikymo svarbą.

Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu pažymėjo, kad atsinaujinę raginimai atkurti santykius su Maskva neatitinka Europos saugumo interesų. Pasak jo, aiškių sąlygų nenustatymas tik padrąsins agresorių, todėl vienintelis kelias į priekį yra karinės galios, atgrasymo ir nuolatinės paramos Ukrainai derinys.

G. Nausėda taip pat išskyrė, kad naujasis NATO Integruotos oro ir priešraketinės gynybos planas turėtų tapti vienu svarbiausių Ankaros aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų.

Tuo tarpu Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė kreipimesi į Asamblėjos narius kukliai akcentavo būtinybę toliau investuoti ne tik į gynybos pajėgumus, bet ir į visuomenių atsparumą, demokratijų vienybę bei piliečių pasitikėjimą.

Globalių grėsmių ašis

Priimtoje deklaracijoje konstatuojama, kad hibridinės kovos taktiniai elementai – kibernetinės atakos, sabotažas bei ekonominis spaudimas – tapo kasdiene grėsme Sąjungininkių visuomenėms. Dokumente atkreipiamas dėmesys į glaudėjantį keturių valstybių bendradarbiavimą.

„Vis labiau veiksmus derinant Rusijai, Kinijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai, metamas iššūkis mūsų saugumui, stiprėja strateginė konkurencija nuo Šiaurės Atlanto iki Juodosios jūros, nuo Arkties iki Hormuzo sąsiaurio“, – teigiama NATO PA dokumente.

Asamblėja reziumavo, kad siekiant pralenkti tuos, kurie nori pakenkti euroatlantinės erdvės saugumui, būtina stiprinti transatlantinę gynybos ir technologijų pramoninę bazę gamybos bei naujovių diegimo srityse, o nepriklausoma Ukraina išlieka gyvybiškai svarbi šio regiono stabilumui.