infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Lietuvos valdžios institucijos pradėjo įgyvendinti bendrą veiksmų planą, skirtą apsaugoti vaikus ir paauglius nuo priešiškų valstybių verbavimo per socialinius tinklus ir susirašinėjimo platformas.

Šį procesą koordinuoja Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), o didžiąją dalį priemonių numatyta įgyvendinti iki šių metų pabaigos.

Oficialiame pranešime teigiama, kad priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau taikosi į vaikus ir paauglius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius.

Pagal pristatomą schemą, veiksmai dažniausiai prasideda nuo siūlymų atlikti smulkias užduotis už atlygį: pavyzdžiui, nupiešti provokacinio turinio grafitį, nufotografuoti objektą ar perduoti daiktą. Rašoma, kad vėliau tokie veiksmai gali būti eskaluojami į rimtesnius nusikaltimus.

Prevencijos priemonės: Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“

Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis pabrėžė, kad įgyvendinant šį planą vaikai ir paaugliai bus traktuojami ne kaip kaltininkai, o kaip taikinys, todėl pagrindinis dėmesys bus skiriamas išankstinei apsaugai ir pagalbai.

Institucijų veiksmai bus grindžiami prevencine nuostata: „Atpažink. Nesivelk. Pranešk.“ Šiuo metu jau yra parengtos rekomendacijos bei veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams, o specialistai rengs prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse.

Dokumente nėra faktinio pagrindimo

Nors institucijos deklaruoja, kad verbavimo procesai jau vyksta, viešai pristatytame veiksmų plane nėra pateikta jokių konkrečių tai liudijančių duomenų. Pranešime neįvardijamos nei konkrečios priešiškos valstybės, nei tikslus užfiksuotų incidentų ar nukentėjusių nepilnamečių skaičius šalyje.

Taip pat nėra nurodyta jokių detalių apie siūlomo finansinio atlygio dydį ar konkrečias socialinių tinklų platformas, kuriose fiksuojamas didžiausias verbuotojų aktyvumas.

Dokumente nepateikiama ir teisinė informacija, nuo kokio amžiaus ir kokia atsakomybė gresia nepilnamečiams ar jų tėvams, jei minėtos smulkios užduotys peraugtų į rimtesnius pažeidimus.

Plano paskirtis: reali grėsmė ar biurokratinis įrankis?

Konkrečių faktų ir statistikos trūkumas oficialiame pranešime leidžia daryti prielaidą, kad dokumentas šiuo etapu atlieka labiau deklaratyvią ir administracinę funkciją. Viena vertus, tai gali būti išankstinė prevencinė priemonė, skirta didinti visuomenės budrumą dar prieš kylant masiniam reiškinio paplitimui, arba bandymas teisiškai integruoti saugumo algoritmus į švietimo ir socialinės apsaugos sistemas.

Kita vertus, nepasidalijant realiais tyrimų pavyzdžiais ar incidentų mastu, visuomenei lieka neaišku, ar šis planas yra atsakas į realią, apčiuopiamą ir besiplečiančią krizę, ar tiesiog institucinis mechanizmas, skirtas naujų švietimo ir kontrolės programų įteisinimui mokyklose.