2026.05.28 14:40
Foto: infa.lt / DI
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino „valstybei svarbiu projektu“ anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalą Klaipėdoje, kurį planuoja statyti akcinė bendrovė „KN Energies“. Šis statusas leis taikyti supaprastintas bei pagreitintas teritorijų planavimo, poveikio aplinkai vertinimo bei leidimų išdavimo procedūras, siekiant maksimaliai užtikrinti Europos Sąjungos (ES) finansavimo įsisavinimą.
Planuojama infrastruktūra yra 2022 metais įkurto „CCS Baltic Consortium“ projekto dalis. Šia tarpvalstybine grandine siekiama surinkti pramonės įmonių išmetamą anglies dioksidą (CO2), transportuoti jį į Klaipėdos uostą ir laivais plukdyti į nuolatinio laidojimo vietas Šiaurės jūroje.
Procesas be galutinio produkto: komercinis atsiperkamumas – ES parama
Projekto iniciatoriai pripažįsta, kad kuriamas ne naujas rinkos produktas, o ilgalaikis pramonės dekarbonizacijos procesas, kurio reali „komercinė veikla“ geriausiu atveju prasidės tik 2032 metais.
Projekto projektiniai pajėgumai turėtų siekti 2,8 mln. tonų CO2 perkrovimas per metus, tačiau pats CO2 saugojimas ir laidojimas negeneruoja tiesioginio pelno, nes neparduodamas.
Šios infrastruktūros ekonominis modelis remiasi išskirtinai politiniais ES klimato neutralumo (klimato kaita) tikslais, pramonės įmonėms taikomais taršos mokesčiais bei nuolatiniu europinių fondų finansavimu.
Europos Komisija šiam projektui jau yra suteikusi Bendro intereso projekto (PCI) statusą, o dalis dabartinių paruošiamųjų darbų yra bendrai finansuojami iš ES CEF energetikos priemonės lėšų.
Ilgalaikės „investicijos“ į studijas ir vertinimus
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ir „KN Energies“ vadovas Darius Šilenskis projektą įvardija kaip „strateginę investiciją“ ir siekį tapti „žaliosios transformacijos“ centru Baltijos regione.
Teigiama, kad ši infrastruktūra padės regiono pramonei išvengti taršos mokesčių augimo ateityje.
Projektą „KN Energies“ įgyvendina kartu su „Akmenės cementu“, Vokietijos kapitalo Latvijos įmone „Schwenk Latvija“ bei tarptautinėmis laivybos kompanijomis „Larvik shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“.
Šiais metais bendrovė su partneriais ketina atlikti tik statybos poveikio aplinkai vertinimą (PAV) bei priešprojektinių sprendinių studiją (FEED).
Tik po šių teorinių analizių bus priimtas galutinis pinigų įsisavinimo sprendimas dėl fizinių terminalo statybų pradžios.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
201
Plaukia į Klaipėdą. CO2 augalų maistas, kam maistą laidojat?
Čia yra investicijos į nieką. ES pati neturi kitų idėjų,nes pasaulyje yra perprodukcija,tai reikia kažką sugalvot daryt,kad pinigai suktųsi. Reikia,vadinamam vakarų pasaulyje, keisti santvarką iš kapitalizmo į kažkokią alternatyvę santvarką,nes kapitalizmas jau išsisėmė, bet vakarų šiukšlės, kurie save vadina elitu,visaip nori pratęst savo egzistavimą. Todėl ir kurią „orinius „projektus,kad išsilaikytų dar kažkiek. Jei ne karas,tai jie jau būtų politiniame šiukšlyne.
Vienintelės Lietuvoje cemento gamybos bendrovės „Akmenės cementas“ pagrindinė akcininkė – Vokietijos statybinių medžiagų gamintoja „Schwenk Zement Beteilgungen“ – ketina išpirkti likusias 1,6% bendrovės akcijų.
vz.lt/pramone/2024/03/25/schwenk-isperka-likusias-akmenes-cemento-akcijas
Projektą „KN Energies“ įgyvendina kartu su „Akmenės cementu“, Vokietijos kapitalo Latvijos įmone „Schwenk Latvija“ bei tarptautinėmis laivybos kompanijomis „Larvik shipping“ ir „Mitsui O.S.K. Lines“
kaip sakant lietuviu vel nerasta,viskas uzsienieciams
tam pritare Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino „valstybei svarbiu projektu“ anglies dioksido (CO2) perkrovos terminalą Klaipėdoje, kurį planuoja statyti akcinė bendrovė „KN Energies“-aciu parsidaveliams,tikiuosi investitoriai „lagamineliais” nenuskriaude? landsberginiai2 praskiesti ruginuke
va čia tai idijotizmas. laidos orą. ore co2 sudaro tik 0,042 procento.
Kadangi orą jau išmoko laidoti, tai dar galėtų pradėti laidoti blogas mintis, liaudies pasakas ir kitus nuodus.