infa.lt

Foto: lrv.lt

Premjerė Inga Ruginienė skubiai susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministru Edvinu Grikšu, vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi bei krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu, kad aptartų veiksmus dėl įvykusio masinio duomenų nutekinimo iš Registrų centro.

Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje vyriausybės vadovė pripažino, kad incidento metu nukentėjo ir jos pačios šeima.

„Visi suprantame, kad situacija yra labai rimta. Mano šeimos duomenys taip pat buvo tikrinti ir nutekinti. Todėl labai suprantu, ką jaučia kiekvienas žmogus, pakliuvęs į šią situaciją“, – pareiškė Inga Ruginienė.

Informacija buvo slepiama dėl ikiteisminio tyrimo

Apie incidentą premjerė buvo informuota dar balandžio pradžioje, tuomet operatyviai pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį kontroliuoja Generalinė prokuratūra.

Vyriausybės vadovė paaiškino, kad visuomenė apie įvykį nebuvo informuota anksčiau, nes tyrimo metu galiojo griežtas informacijos ribojimas, siekiant nepakenkti nacionaliniam saugumui.

Informacija paviešinta tik dabar, kai prokurorai priėmė atitinkamą sprendimą.

Kokių skubių veiksmų imtasi?

Vykstant tyrimui, valstybinėse sistemose nedelsiant buvo įvesti šie saugumo saugikliai:

• inicijuotas privalomas visų vartotojų slaptažodžių keitimas;
• deaktyvuotos senos, nenaudojamos bei mažai naudojamos paskyros;
• įdiegtas papildomas specializuotas duomenų stebėsenos įrankis;
• pereita prie saugesnių bei modernesnių prisijungimo būdų;
• sudaryta galimybė kiekvienam gyventojui pasitikrinti, ar jo asmeniniai duomenys buvo nutekinti.

Didieji klausimai dėl milijoninės paramos panaudojimo

I. Ruginienė pabrėžė, kad kibernetinis saugumas yra vienas pagrindinių XX-osios Vyriausybės prioritetų, tačiau šis incidentas įvyko nepaisant didelių finansinių investicijų.

Praėjusiais metais Ekonomikos ir inovacijų ministerija kibernetinio saugumo reikmėms skyrė 12 mln. eurų, o Nacionalinis kibernetinio saugumo centras buvo perdavęs dar 2,4 mln. eurų vertės specializuotą įrangą.

Premjerė pažymėjo, kad Registrų centras ir kitos atsakingos institucijos buvo ne kartą oficialiai įspėtos kuo skubiau taisyti kibernetinės saugos spragas.

Reaguodama į įvykusį incidentą, Vyriausybė oficialiai pavedė Registrų centrui ir susijusioms įstaigoms pateikti skubias ataskaitas ir paaiškinti, kaip tiksliai buvo panaudotos kibernetiniam saugumui užtikrinti skirtos lėšos.

• Keista tai, kad nebuvo nuspręsta atlikti privalomo audito, o palikta galimybė pasiteisinti pačiam Registrų centrui.

Viso mėnesio tylos langas: rizika piliečių saugumui

Nepaisant premjerės argumentų, kad informacija buvo slepiama dėl ikiteisminio tyrimo interesų, šis vieno mėnesio laiko tarpas sukėlė didžiulį pavojų nukentėjusių piliečių saugumui.

Kol institucijos delsė informuoti visuomenę, nusikaltėliai turėjo galimybę mėnesį netrukdomai naudotis nutekintais asmens duomenimis, adresais bei nuosavybės dokumentais. Ir dar neaišku ar tuo nepasinaudojo. Galbūt apie tai dar išgirsime.

Specialistų vertinimu, toks informacijos pateikimo vilkinimas suteikė idealų laiko langą sukčiavimo atakoms vykdyti, asmenų tapatybėms pasisavinti bei finansinėms operacijoms atlikti, piliečiams net neįtariant apie jiems iškilusią grėsmę.