infa.lt

Europos Sąjunga, siekdama sušvelninti ES valstybių narių skepticizmą dėl bloko plėtros, svarsto galimybę būsimoms narėms keleriems metams uždrausti naudotis veto teise.

Pagal Europos Komisijos analizuojamus planus, naujai prisijungusios šalys, tokios kaip Moldova ar Vakarų Balkanų valstybės, automatiškai negautų teisės blokuoti užsienio politikos ar mokesčių sprendimų, kuriems reikalingas vienbalsiškumas, praneša britų „The Guardian“ leidinys.

Šis saugiklis tapo itin aktualus Juodkalnijai, kuri yra laikoma plėtros lyderė tarp devynių oficialių kandidačių ir siekia tapti 28-ąja ES nare iki 2028 metų. Šį mėnesį pirmą kartą susitiko techninė grupė, atsakinga už Juodkalnijos stojimo sutarties rengimą, o tai rodo, kad 14 metų trukusios derybos pasiekė finalinį etapą.

Orbano faktorius ir teisinės ribos

Keturių ES šaltinių teigimu, saugiklių mechanizmas pradėtas kurti po liūdnos patirties su Vengrija, kurios Viktoro Orbano vyriausybė ne kartą vetavo strateginius bloko sprendimus, įskaitant 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai. Terminuotas veto teisės ribojimas galėtų būti įrašytas tiesiai į Juodkalnijos stojimo sutartį, kuri vėliau taptų šablonu kitoms šalims.

Diplomatų vertinimu, toks sprendimas yra teisiškai rizikingas („ant ribos“) ir gali būti įvestas tik griežtai laikinam laikotarpiui, kad nebūtų sukurtos „antros klasės“ ES narės. Nepaisant to, Juodkalnijos vyriausybės šaltinis nurodė, kad šalis neprieštarauja saugiklių mechanizmams, jei jie padės užtikrinti reformų tvarumą po įstojimo.

Vokietijos siūlymas dėl Ukrainos ir V. Zelenskio atkirtis

Tuo pačiu metu Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) išsiuntė laišką ES vadovams, ragindamas ieškoti „inovatyvių sprendimų“ Vakarų Balkanų integracijai pagreitinti ir pasiūlė suteikti „asocijuotą narystę Ukrainai“. Tai reikštų, kad kariaujanti šalis dalyvautų ES posėdžiuose ir institucijose, tačiau neturėtų balsavimo teisės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį siūlymą viešai atmetė pareikšdamas, kad Ukrainos vieta Europos Sąjungoje privalo būti visapusiška – pilnavertė ir lygiateisė.

Ukrainos integracija išlieka atskiru klausimu dėl šalies dydžio, karo ir milžiniškų atstatymo kaštų, kurie iki 2025 m. gruodžio pabaigos, įvairiais skaičiavimais, pasiekė 588 mlrd. JAV dolerių. Nors techniškai Ukraina stojimo procesą gali baigti per ketverius metus, jos faktinis priėmimas išlieka politiniu klausimu, susietu su taikos sureguliavimu.

Baimė dėl institucinio paralyžiaus

Vokietija aktyviai spaudžia atsisakyti vienbalsiškumo principo užsienio politikoje, baimindamasi, kad ES išaugus iki daugiau nei 35 narių, sistema bus visiškai paralyžiuota.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas pabrėžė, kad Sąjunga su 33–35 narėmis negali funkcionuoti pagal taisykles, kurios buvo sukurtos kur kas mažesnei grupei.

Tačiau Europos Komisija baiminasi, kad laukiant bendro sutarimo dėl vidinių ES reformų, kurios reikalautų keisti pagrindines ES sutartis, plėtros procesas vėl įstrigtų ilgam laikui.

Todėl laikinų veto ribojimų įrašymas į konkrečių šalių stojimo sutartis vertinamas kaip praktiškesnis būdas apsaugoti Sąjungą nuo galimų radikalių politinių posūkių iš naujų narių pusės.

Juodkalnija šioje vietoje tampa tuo Trojos arkliu, kuris, pats to nenorėdamas, pastatys Ukrainą į labai nepatogią padėtį.

Jei Juodkalnija pasirašys sutartį su apribota veto teise ir pasakys „mums tinka“, ES lyderiai įgys geležinį precedentą. Kai ateis eilė Ukrainai, Briuselis gali išsitraukti Juodkalnijos sutartį kaip šabloną ir pasakyti: „Žiūrėkit, visiems naujokams galioja ta pati taisyklė – jokių veto teisių pirmus kelerius metus“.