2026.05.27 11:26
Foto: infa.lt / DI
Naujausi Eurostat duomenys atskleidžia, kad 2025 metais net 42,3% Europos Sąjungos naudotojų interneto erdvėje susidūrė su pranešimais, kuriuos įvertino kaip priešiškus, žeminančius ar nukreiptus prieš konkrečias žmonių grupes bei asmenis. Šis ES vidurkis apskaičiuotas remiantis 20 ES šalių narių pateiktais duomenimis.
Statistika rodo milžinišką atskirtį tarp skirtingų ES valstybių. Net septyniose bloko šalyse daugiau nei pusė gyventojų teigia reguliariai matantys agresyvų turinį internete.
Lyderiai ir autsaideriai: kur situacija įtempčiausia?
Dažniausiai su priešiškais pranešimais internete susiduria Airijos gyventojai – net 66,2 proc.
Antroje vietoje liko Vengrija (60,9%), toliau rikiuojasi Suomija (56,7%) ir Slovakija (56,2%).
Visiškai priešingas vaizdas fiksuojamas Baltijos šalyse ir Pietų Europoje. Mažiausiai agresyvaus turinio internete pastebima:
- Lietuvos gyventojai (33,8%)
- Vokietijos gyventojai (33,7%)
- Graikijos gyventojai (29,4%)
- Latvijos gyventojai (29,3%)
Lietuva kartu su Latvija patenka į saugiausių ar mažiausiai neapykantos turinį fiksuojančių šalių ketvertuką (nors jame užima aukščiausią vietą), o pranešimų apie priešiškumą rodiklis čia yra gerokai žemesnis už ES vidurkį.
Kas tampa pagrindiniais taikiniais?
Eurostato tyrimas taip pat detaliai išskyrė, prieš ką konkrečiai yra nukreipta internetinė agresija ir žeminantys komentarai:
- Politinės ir socialinės pažiūros (33,7%): Tai pati didžiausia konfliktų zona internete. Žmonės dažniausiai nukenčia arba mato puolimą dėl savo politinių įsitikinimų, palaikomų partijų ar visuomeninių pozicijų.
- Rasinė ir etninė kilmė (25,5%): Ketvirtadalis vartotojų fiksavo išpuolius, pagrįstus tautybe ar rase.
- Seksualinė orientacija (23,4%): Puolimas prieš LGBTQ+ grupę išlieka viena pastebimiausių agresijos formų.
- Religija ir tikėjimas (22,8Į): Priešiškumas dėl religinių įsitikinimų nežymiai atsilieka nuo lytinės orientacijos temos.
Mažesnė, bet vis dar pastebima priešiškų žinučių dalis buvo nukreipta dėl asmens lyties (16,9%), neįgalumo (11.5%), amžiaus (8,8%) ar kitų asmeninių savybių (8,5 proc.).
Ekspertų teigimu, tokie skaičiai rodo, kad interneto erdvė išlieka stipriai poliarizuota, o pagrindiniu skaldymo įrankiu tampa būtent politinės diskusijos, kurios dažniausiai perauga į asmeninius įžeidinėjimus ir žeminimą.
Realybė socialiniuose tinkluose – už biurokratinių terminų ribos
Nors Eurostato metodologijoje naudojamas sušvelnintas „priešiškų pranešimų“ terminas, socialinių tinklų stebėsena rodo, kad reali naudotojų patirtis dažnai peržengia šią ribą ir pasiekia atviros neapykantos kalbos lygį.
Kasdienėse diskusijose neretai fiksuojami tiesioginiai raginimai smurtauti, susidoroti ar fiziškai naikinti oponentus.
Pastebima, kad Lietuvos interneto segmente teisėsaugos institucijų reakcija į tokius išpuolius išlieka itin selektyvi, o teisinio vertinimo sulaukia tik nedidelė dalis radikalių pasisakymų, kas sukuria papildomą nebaudžiamumo pojūti (vienai pusei) skaitmeninėje erdvėje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
166
Facebooke tai neapykanta stabili, baisu kartais skaityti, ne dėl to, kas rašoma, o dėl to, kad policija visiškai nereaguoja. Ir net iškeltos bylos užbaigiamos taip, lyg siūlymas užmušti būtų tik „nuomonė“. Eurostatas čia labai švelniai surašė viską, neapykanta veržiasi per kraštus…