infa.lt

ES stoja į kovą prieš E. Musko „Starlink“ dominavimą: europiniams palydovams suteiks išskirtinę pirmenybę

INFA.LT
2026.05.27 10:00

Ursula von der Leyen ir SpaceX kosminis laivas

Europos Komisija šią savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo suteiks išskirtinę pirmenybę Europos palydovinio ryšio operatoriams.

Šiuo žingsniu siekiama apriboti bendrovės „SpaceX“ flagmano „Starlink“, priklausančio Elonui Muskui, plėtrą Europoje. Toks sprendimas rizikuoja sulaukti griežto atsako iš Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos, praneša „Euronews“ leidinys.

Šiuo metu „Starlink“ dominuoja pasaulinėje rinkoje, turėdama daugiau nei 10 000 žemosios orbitos palydovų. Jos artimiausias konkurentas yra „Amazon“ projektas „Kuiper“, neseniai paleidęs savo pirmuosius komercinius palydovus.

Palydovinio ryšio strateginė svarba išryškėjo per Rusijos invaziją į Ukrainą, kai „Starlink“ užtikrino ryšį Ukrainos kariuomenei.

Be to, anksčiau šiais metais Ukrainai pavyko atkovoti apie 400 kvadratinių kilometrų teritoriją po to, kai buvo išjungti tūkstančiai nelegaliai Rusijos naudotų „Starlink“ terminalų.

Nepaisant to, Europos lyderiai vis labiau baiminasi strateginės priklausomybės nuo JAV operatorių, kontroliuojančių šią kritinę infrastruktūrą. Reaguodama į tai, ES kuria savo saugaus palydovinio ryšio sistemą „IRIS²“, o dabar žengia dar toliau – ribos radijo dažnių paskirstymą užsienio kompanijoms.

„Palydovinis ryšys yra pagrindinė mūsų technologinio suvereniteto, saugumo ir gynybos dalis, kaip tai pabrėžia ir „IRIS²“. Kintant geopolitinei situacijai, ES masto palydovinis ryšys tampa atsparumo ir saugumo sinonimu“, – leidiniui teigė EK atstovas technologinio suvereniteto klausimais Thomas Regnier.

Dažnių dalybos ir grėsmė telekomunikacijų verslui

Laukiama, kad Europos Komisija trečiadienį priims sprendimą dėl palydovinių paslaugų operatorių atrankos 2 GHz radijo dažnių juostoje – tai vienintelė ES lygmeniu suderinta dažnių juosta. Nuo 2009 metų ši sritis buvo paskirta dviem Europos operatoriams: „Viasat“ ir „EchoStar“.

Iki šiol šie dažniai naudoti ribotai – pavyzdžiui, skubios pagalbos skambučiams išmaniaisiais telefonais, kai nėra mobiliojo ryšio. Tačiau tobulėjant technologijoms, Komisija planuoja išplėsti šių dažnių naudojimą tiesioginiam palydoviniam ryšiui su įrenginiais (direct-to-device). Tai leistų išmaniesiems telefonams jungtis tiesiai prie kosminių palydovų.

Jei prie šių dažnių būtų prileistos „SpaceX“ ar „Amazon“ kompanijos, jos taptų tiesioginiais Europos mobiliųjų operatorių konkurentais, galinčiais paversti antžeminę infrastruktūrą pasenusia.

Todėl būsimas sprendimas bus palankus Europos palydovų operatoriams, su kuriais vietinės telekomunikacijų bendrovės nori bendradarbiauti, nes nemato jų kaip tiesioginės grėsmės savo verslo modeliui.

Šis sprendimas priimamas likus savaitei iki EK Technologinio suvereniteto paketo pristatymo, kuriuo siekiama panaikinti ES priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

JAV perspėjimas ir vidaus ginčai dėl gynybos

Šis žingsnis gali sukelti Vašingtono įniršį. D. Trampo administracija itin griežtai gina JAV įmonių interesus užsienyje. Kovo mėnesį vykusiame „Mobile World Congress“ renginyje JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pirmininkas Brendanas Carras jau perspėjo ES netaikyti protekcionizmo.

„Europa turi savo nacionalinius palydovų lyderius, kurie vykdo didelį verslą JAV. Mes visi gavome naudos iš sąžiningo ir nešališko požiūrio. Jei Europa primygtinai reikalaus eiti kosminio suvereniteto keliu, kuris išstumia ne žemyne įsikūrusius tiekėjus, tuomet JAV turės į tai atsižvelgti taikydama abipusį režimą“, – įspėjo B. Carras.

Visgi EK tikisi, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta, nes praėjusią savaitę ES ir JAV politikai pasiekė susitarimą dėl prieštaringai vertinamo prekybos sandorio.

Be geopolitinio spaudimo, Komisijos viduje vyksta kova ir dėl komercinių bei karinių interesų suderinimo.

Skaitmeninės politikos vadovė Henna Virkkunen palaiko telekomunikacijų operatorių interesus, tuo tarpu kosmoso ir gynybos komisaras Andrius Kubilius reikalauja, kad dalis šių dažnių būtų rezervuoti karinėms reikmėm ir sistemai „IRIS²“.

Praėjusią savaitę duotame interviu „Financial Times“ A. Kubilius spaudė išskirti dažnių rėžį būtent gynybos aplikacijoms, o tai sukelia papildomą įtampą tarp ES sprendimų priėmėjų, bandančių subalansuoti ribotus radijo išteklius.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 4 717

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....