infa.lt

Jungtinių Valstijų pareigūnai oficialiai pasiūlė Lietuvai, Lenkijai ir/ar Ukrainai panaikinti sankcijas baltarusiškam kaliui, kad būtų leistas šio žemės ūkyje naudojamo produkto tranzitas per jų teritorijas. Tai leistų Minskui atnaujinti stiprios valiutos pajamas, kurios yra pagrindinis Aleksandro Lukašenkos vyriausybės pajamų šaltinis, gegužės 22 d.pranešė „RFE/RL“ kanalas.

Leidinio gautame nepasirašytame ir nedatuotame vieno puslapio JAV valstybės departamento dokumente (non-paper) remiamasi kovo mėnesio prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos sprendimu panaikinti finansinius apribojimus Baltarusijos valstybinei milžinei „Belaruskalij“.

„Dabar, kai Jungtinės Valstijos panaikino JAV sankcijas „Belaruskalij“, JAV įmonės yra suinteresuotos įsigyti ir transportuoti Baltarusijos kalį. Tam reikėtų tranzito per su Baltarusija besiribojančias ES šalis arba Ukrainą, kad būtų išvengta transportavimo per Rusiją“, – rašoma dokumente.

JAV pažymi, kad toks žingsnis taip pat atimtų rinkos dalį iš Rusijos kalio tiekėjų ir atimtų iš Maskvos tranzito pajamas, kurias ji dabar gauna, kai eksportas nukreipiamas per Rusijos geležinkelius į Sankt Peterburgą.

Ukrainos URM gavo raštą, Lietuva spaudimą pripažįsta

Ukrainos užsienio reikalų ministerija oficialiai patvirtino gavusi šį dokumentą, tačiau nuo platesnių komentarų susilaikė. Lenkijos užsienio reikalų ministerija į pateiktus prašymus pakomentuoti neatsakė.

Lietuva oficialiai paneigė gavusi tokį pasiūlymą, tačiau šalies užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę viešai pareiškė, kad Vašingtonas daro spaudimą leisti Baltarusijos trąšų tranzitą. Iki sankcijų įvedimo didžioji dalis šių krovinių buvo gabenama būtent per Baltijos šalių uostus, daugiausia – per Klaipėdą.

Dokumente aiškiai pripažįstama, kad ES sankcijos baltarusiškam kaliui vis dar galioja (Europos Sąjunga šių metų pradžioje vienbalsiai jas pratęsė). JAV pažymi, kad tranzitas per ES šalis reikalautų bloko sankcijų panaikinimo arba pačių tranzito šalių sprendimo netaikyti šių ribojimų „per atitinkamą teisinį mechanizmą“.

• Nacionalinės išimtys (angl. derogations): ES sankcijų teisėje egzistuoja teisiniai mechanizmai, leidžiantys pačioms valstybėms narėms taikyti išimtis dėl nacionalinio saugumo, humanitarinių priežasčių ar esminio ekonominio intereso. JAV dokumente tiesiogiai siūloma šioms šalims panaudoti „atitinkamą teisinį mechanizmą“ – tai yra, kad Lietuva ir Lenkija pačios vienašališkai prisiimtų politinę bei teisinę atsakomybę ir praleistų krovinius, apeidamos bendrą Briuselio poziciją.

Baltarusijos opozicijos lydere tituluojama Sviatlana Cichanouskaja gegužės 22 d. saugumo konferencijoje „Globsec“ Prahoje pareiškė, kad šiuo metu jokiu būdu negalima švelninti sankcijų režimui, kol virš Lietuvos skraido balionai, demonstruojami branduoliniai ginklai ir vykdomos karinės pratybos. Ji pridūrė, kad JAV pasiūlymas nėra „instrukcija“ ir šalys-kaimynės turi suprasti savo interesus.

Trampo santykių atšilimas su Minsku ir krizė rinkoje

Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį, Donaldas Trampas (Donald Trump) siekia atnaujinti ryšius su Minsko vyriausybe. Jo specialusis pasiuntinys Džonas Kpilas (John Coale) asmeniškai lankėsi Minske, susitiko su A. Lukašenka ir suderėjo dėl šimtų politinių kalinių paleidimo. Mainais JAV sušvelnino sankcijas „Belaruskalij“, oro linijų bendrovei „Belavia“ ir kitoms didžiosioms įmonėms.

JAV prašymas atnaujinti tranzitą sutampa su perspėjimais, kad vykstantis JAV ir Izraelio karas prieš Iraną bei Teherano vykdoma Hormuzo sąsiaurio blokada sukėlė drastišką trąšų ir kitų žemės ūkio produktų kainų šuolį visame pasaulyje.

Šis vandens kelias įprastai praleidžia iki 30% pasaulio trąšų eksporto ir apie 20% suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), kurios yra pagrindinis sintetinių trąšų komponentas.

JT pareigūnai įspėja, kad kainų augimas paveiks maisto rinkas, įskaitant pačias JAV, kur vartotojų kainos kyla dėl aukštų naftos kainų, o D. Trampo administracija ieško būdų infliacijai sušvelninti. Istoriškai Baltarusijai tekdavo apie 15 proc. pasaulinės trąšų rinkos dalies.

Siekiant sušvelninti geopolitinį smūgį, JAV dokumente pateiktas neįprastas finansinis susitarimas: pajamas, kurias ES šalys uždirbtų iš baltarusiškų trąšų tranzito tarifų, siūloma nukreipti tiesiogiai Ukrainos gynybai finansuoti prieš Rusijos invaziją.

• Sankcijų architektūros apėjimas iš apačios: JAV puikiai supranta, kad jei jie oficialiai kreiptųsi į Europos Komisiją, prasidėtų mėnesius trunkantys biurokratiniai derinimai tarp visų 27 valstybių narių, kur atsirastų šimtai veto teisių. Todėl jie bando sukurti precedentą iš apačios – įtikinti konkrečias pasienio šalis, kurių infrastruktūra (geležinkeliai ir uostai) yra būtini tam tranzitui.
• Ukrainos faktoriaus panaudojimas kaip jaukas: Tam JAV ir įtraukė tą neįprastą finansinį pasiūlymą – atiduoti tranzito pajamas Ukrainos gynybai. Tai yra tiesioginis spaudimo instrumentas: jei Lietuva ar Lenkija pradės prieštarauti, Vašingtonas galės argumentuoti, kad „jūs blokuojate papildomus milijonus Ukrainos kariuomenei, kol pasaulyje kyla maisto kainos“.

Klausimas ką darys Lietuvos politikai kyla iš karto – ar gadins santykius su strateginiu partneriu (JAV) ir toliau laikysis tos linijos, kurią siūlo S.Cichanouskaja, ar vis tik pažiūrės pragmatiškai į situaciją ir padarys tai, kas naudinga Lietuvai?