infa.lt

Europos Sąjungos šalyse-donorėse stiprėja pasipriešinimas Europos Komisijos siūlymui ateinančiam 2028–2034 m. laikotarpiui suformuoti rekordinį 1,8 trilijono eurų ilgalaikį biudžetą.

Likus kelioms savaitėms iki oficialių derybų pradžios, devynių turtingesnių ES valstybių ministrai antradienį susitiko Briuselyje, kad suderintų bendrą opozicijos strategiją, praneša „Politico“ leidinys.

Švedijos Europos reikalų ministrė Jessica Rosencrantz prieš susitikimą pareiškė, kad bendra biudžeto suma privalo būti reikšmingai sumažinta. „Švedijos ar kitų grynųjų mokėtojų įnašų dramatiškam didinimui tiesiog nėra vietos. Švedija ir kitos šalys tai labai aiškiai deklaruos“, – pažymėjo ji.

Šioje stovykloje, be Švedijos, taip pat yra Danija, Suomija, Austrija, Nyderlandai, Vokietija, Prancūzija, Airija ir Belgija.

16 šalių blokas, įskaitant Lietuvą, stoja į gynybą

Prieš siūlomus karpymus iškart susibūrė oponuojanti 16 valstybių stovykla, kuriai priklauso Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Italija, Ispanija ir kitos paramos gavėjos.

Rumunijos koordinuotame bendrame pareiškime šios šalys pabrėžė, kad žemės ūkiui, sanglaudos politikai (paramai skurdesniems regionams) ir žuvininkystei skiriamos lėšos netgi privalo būti padidintos, nes Komisijos siūlyme jos šiuo metu sudaro mažiau nei pusę visų išlaidų.

„Komisijos pasiūlyme sanglaudos politika ir bendra žemės ūkio politika yra vienintelės sritys, kurių finansavimas realiai mažėja, nepaisant to, kad bendras naujojo biudžeto dydis auga“, – teigiama 16 šalių pareiškime.

Austrijos Europos reikalų ministrė Claudia Bauer savo ruožtu atrėmė, kad ES turi pademonstruoti didesnį susilaikymą: „Turime atsisakyti Briuselio reflekso kiekvieną problemą spręsti tiesiog skiriant daugiau pinigų, ypač kai daugelis valstybių narių turi veržtis diržus šalių viduje.“

Ginčas dėl nuolaidų ir artėjantis terminas

Didesnį biudžetą palaikančios 16 šalių taip pat padidino spaudimą penkioms valstybėms (Vokietijai, Švedijai, Austrijai, Danijai ir Nyderlandams), kurios naudojasi specialiomis nuolaidomis (angl. rebates) savo įnašams. Pareiškime raginama šias nuolaidas visiškai panaikinti, teigiant, kad joms nėra jokio politinio ar ekonominio pagrindo.

Įskaitant skolos grąžinimą už Covid-19 pandemijos laikotarpio pasiskolinimus (tai papildomai kainuos apie 168 mlrd. eurų), bendros ES išlaidos naujuoju ciklu pasiektų beveik 2 trilijonus eurų. Tai sudarytų 1,26% visų ES šalių bendrųjų nacionalinių pajamų (palyginimui, dabartinis 2021–2027 m. biudžetas sudaro apie 1,1 proc.).

Laukiama, kad konkrečius skaičius ir asignavimus birželio pradžioje pateiks ES Tarybai pirmininkaujantis Kipras. Atnaujintas biudžeto projektas šalių ambasadoriams gali būti pateiktas jau birželio 10 d., o valstybių vadovai prie šio klausimo pereis Europos Vadovų Tarybos viršūnių susitikime, kuris prasidės birželio 18 d.