infa.lt

LR Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus / lrp.lt

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, dėl pastaruoju metu užfiksuotų dronų įsiveržimų į Baltijos šalių oro erdvę, antradienį lankysis Lietuvoje, kur susitiks su regiono lyderiais.

Planuojama, kad kartu į Lietuvą vyks ir už gynybą bei kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius, praneša leidinys „Politico“, remdamasis trimis anonimiškai kalbėjusiais pareigūnais.

Vizito tikslas – ne tik išreikšti paramą ir solidarumą su Baltijos šalimis, bet ir aptarti bendrų gynybos pajėgumų stiprinimą, pasitelkiant Europos Komisijos finansavimo bei planavimo schemas.

Incidentai regiono oro erdvėje

Skubus Europos Komisijos vadovės vizitas rengiamas po to, kai praėjusį trečiadienį Lietuvoje buvo paskelbtas oro pavojus, netoli sienos su Baltarusija užfiksavus neatpažintą droną. Dėl šio incidento buvo aktyvuota NATO Baltijos šalių oro policijos misija.

Šis įvykis papildė pastarųjų savaičių incidentų grandinę regione.

Kiek anksčiau šį mėnesį Latvijoje, į tuščią naftos saugyklą, nukrito Ukrainos dronas, o kitas nukrito nepadaręs žalos. Šis incidentas šalyje sukėlė politinę krizę, lėmusią Latvijos valdančiosios koalicijos žlugimą. Tuo tarpu praėjusią savaitę NATO naikintuvas numušė droną Estijos oro erdvėje.

Reakcija į Rusijos dezinformaciją

„Rusijos vieši grasinimai mūsų Baltijos šalims yra visiškai nepriimtini. Rusija ir Baltarusija yra tiesiogiai atsakingos už tai, kad dronai kelia pavojų žmonių gyvybėms ir saugumui mūsų Rytų flange. Europa atsakys vieningai ir stipriai“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Ursula von der Leyen.

Savo ruožtu visos trys Baltijos šalys bendrame pareiškime įspėjo, kad Maskva siekia pasinaudoti šiais incidentais, norėdama įbaiminti visuomenę ir įkalti pleištą tarp Ukrainos bei jos sąjungininkų ES.

Šalys atmetė, jų teigimu, Rusijos vykdomą akivaizdžią dezinformacijos kampaniją (Rusija teigia, kad Baltijos šalys suteikia savo oro erdvę Ukrainos dronų atakoms prieš Rusiją – infa.lt past.) ir sufabrikuotus kaltinimus, kuriais Maskva bando maskuoti savo pačios karines nesėkmes.

Šių metų vasarį ES jau paleido planą, skirtą sustiprinti pasienio valstybes dėl Rusijos karo Ukrainoje ir hibridinių taktikų sukeltų rizikų.

Šiuo metu Europos Komisija rengia schemas, kurios padės šalims narėms stiprinti oro gynybos pajėgumus per bendrus viešuosius pirkimus ir plėtros programas, rašo „Politico“.